Mintys susigeneravo pavasarį, kai Kowno gatvės buvo nevisiškai geros, o greičiau – visiškai negeros 😉
Triviali ir nuvalkiota mintis – žmogaus gyvenimas panašus į kelią. Pilną posūkių ir vingių. Pilną duobių ir iškilimų. Ir jei stengsiesi apvažiuoti kiekvieną duobę-duobelę – rizikuoiji niekad nepasiekti tikslo.
Viernai pastebėta…
Na, gali nesisukinėdamas nuo duobelių įpulti į tokią, kad kelionės galo nė nebus 🙂
Taigi, nuo likimo nepabėgsi.
Net Amerikėj aną savaitę bobutė su visu auto įgarmėjo trimetrinėn smegduobėn. Nors važiavo plačiausia tvarkinga aveniu.
Šiaip tai visi keliai veda į vieną 🙁 Deja.
Su protu reikia važiuoti, su protu 😉
Važiuoti reikia automobiliu, o vairuoti su PROTU….;)
Na, mano PROTAS sėdi šalia ir vadovauja važiavimui 😉
O ką daro brangiausioji?
Vadovauja PROTUI 😉
🙂
Nieko, technologijos tvirtu žingsniu aina priekin ir greitu laiku visokias duobes auto apvažiuos be žmogaus pastangų o gyvenims bus šokoladas 🙂 Bet tai tik tuo atveju, jei tokia auto mūsų keliais išvis SUTIKS važiuoti…
aha, JEI 😉
Aš visada buvau už tai, kad vaikščiot PĖSČIOM. Ir tada po kažkuo tai tos duobės.
Tai sakai, pėsčiom iš Raudondvario į Palemoną? 😉
O kas čia tokio? Senelis pėsčias iš Anykščių Rygoj vaikščiojo 😉
Tai ir mano a.a. senelis per dieną iš kaimo pėsčiom Tauragėn nueidavo ~60km
Kalba eina apie mumi 😉
Mano rekordas 39 🙁 Nieko gero 🙁
12, berods. Užteko 😉