Feed on
Posts
Comments

Apie problemas

Neretai tenka girdėti ašarojant dėl nenusisekusio gyvenimo: darbas nepatinka, sutuoktinis/-ė netinka, drabužiai bjaurūs etc.itd… O juk iš tikrųjų tai niekas nevertė rinktis nenorimos profesijos, nemylimo žmpgaus ar madingų skudurų…

10 Responses to “Apie problemas”

  1. Taškas parašė:

    Nu, duodi, Gaspadoriau, kaip kokis jaunuolis, kuriam viskas paprasta ir aišku.
    Iš esmės teisingai, betgi gyvenime ne taip paprasta, deja 🙂

    Net Šventajame rašte maždaug apie tai – vien mįslės:

    „… Ir vis dėlto nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. O jūsų netgi visi galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs nepalyginti vertesni už aibes žvirblių…“

    • grumlinas parašė:

      Taip, viskas yra būtent paprasta – nedaryk nieko prieš savo paties valią. Nes jei darai – prisiimi atsakomybę už piolegius.

  2. vyr parašė:

    tai čia kaip su ta mūsų „demokratija“ – niekas nevertė tokius išrinkti ir t.t. Renkamės profesiją tada, kai supratimas apie profesijas yra tooookis miglotas, kad jo praktiškai nėra. Tas pats ir su antra puse 🙂 Toks seliavis….

    • grumlinas parašė:

      Nu kai aš girdžiu, kad populiariausia profesija ant Lietawos yra koks šūdybininkas – juokas mane jama. Bo šūdybininkas ne profesija, o prekės/paslaugų įkišimo būdas. Ale jaunimasnori būti manageriais, nors tu ką 😀 Tik paskui kniurkia, kad niekur darbo negauna

  3. Rytis I parašė:

    Šiandien grįžtant namo (per baisias liūtis) radija kažką aiškino apie pirmavimą savižudžių skaičium Europoje. O ir pagal korupciją dar. Na mes gi išskirtiniai tokie… Sunku paaiškinti, bet buvo mintis jog taip gaunas kaip tik dėl nuolatinio skundimosi – valdžia, likimu, alga, trumpu gyvenimu ir kad maldos nepadeda. Kažkas fatališko įskiepyta, – gal tai ir ne Šventasis raštas, ne viską lemiantis Dievas tėvas ar vienintelė partija, bet jei skundžiamasi – reiškias lūkesčiai buvo nuvilti, reiškias nuskriaustas ir apgautas tautietis eina arba į teismą, arba į kaboką, arba po medžiu?

    • grumlinas parašė:

      Noras rasti kaltą dėl savo paties nevykėliškumo yra natūralus. Geriausia, kai kaltas KASNORSKITAS˜˜, be abejo. O va išvadas, ką daryti nesėkmės atveju, lietuviai darosi aiškiai neadekvačias…

      • Taškas parašė:

        Tas KASNORSKITAS platesniąja – tautos, prdn, Tautos, prdn, TAUTOS prasme – kaimynai. Visi. Dar – estai.
        Vieni jų – maskoliai turi bent gerą savo buvusio vieno vadų, taigi, chocholo sparnuotą frazę – „Darėm, kaip geriau- gavosi, kaip visada.“
        Net krikščionybė negerai, bu ją mums atnešė vėl gi per juos- kaimynus.

        • Rytis I parašė:

          Na nežinau, ar kas žudosi per kaimynus 🙂 Ir kad lietuvių tarpe daugiau nevykėlių nei kitur – irgi abejotina. Tikėjimas, – kad ir atneštas kaimynų – formaliai moko teisingų dalykų, tame tarpe draudžia ir suicidą. Formaliai. Bet kažkas ne taip čia su bendromis nuotaikomis, visuomeniniais tarpusavio santykiais, postsovietinio palikimo ir religijos koše, – komunistai išmoko žegnotis ir tvarka… Gal ir visuomeninio aktyvumo bei pilietiškumo tradicijų nebuvimas? Kritikuoti – teisinga, o bet konkrečiau va kokioje nors visuomeninėje veikloje dalyvauja mažiau poros procentų – kas šiaip ES lentynoje yra mažiau nei mažai.

  4. scania parašė:

    Nuuuuu! Broliai lietuviai, kas per nosies nukabinimas?!
    1 – Pradžiugink, pažįstamą, pasakyk, kad jis geriau gyvena už tave: tavo ir darbas ne tas, alga juokinga, mašina sugedusi ir žmona ta pati, negi gaila?!
    2 – Neprisišnekėk – pasigirsi automobiliu, suges sankaba, pasigirsi darbu – įkiš papildomų pareigų už tą patį, pasigirsi žmona – lauk namie įtampos šaltinėlio 😀
    Taigi, reziumuoju, viskas gerai mūsuose, tik reikia žiūrėti į šaknį, o ne ausis naudoti makaronų kabyklai 😉
    O dėl statistikos – na, nepraeis nei dešimt metų, ir gali būti, kad statistika taps bent jau tokia pat patikima, kaip pletkai 😀

    • Rytis I parašė:

      Nu jo, tikrai gal kartais skundžiamasi vien iš įpročio, mados, kad neapkaltintų nekuklumu ir kad kaimynas nesikankintų sapnuodamas paslėptus milijonus…
      P.S. Va, vienas gyrėsi gyrėsi savo melejonais o bet ir teko vėl sprukti link maskolių, kelintą sykį, nu neleidž ramiai net gimdienį atšvęsti. Lietuva triumfuoja: po 6 metų sunkaus darbo, – kur buvo užimti šimtai profesionalų iš prokuratūros ir teismų aparato – galų gale pavyko prisiteisti 30 tūkst. kompensacijos! Tai demokratijos pergalė. Va tik bijau, kad dar pora tokių pagyrūnų ir visas demokratinis teisingumas pilnai bus užimtas vien diskusijomis su jų advokatais… Tad baikim girtis, būkim kuklesni 🙂