Iš internetų, bet mintis verta dėmesio:
Atsiradus socialinams tinklams, žmonės nutarė, kad jų gyvenimas kažkam įdomus, o ji kažkam reikalingi. Dvi klaidos viename.
Parašiau. Perskaičiau. Mąstau.
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Lie 18th, 2013 by grumlinas
Iš internetų, bet mintis verta dėmesio:
Atsiradus socialinams tinklams, žmonės nutarė, kad jų gyvenimas kažkam įdomus, o ji kažkam reikalingi. Dvi klaidos viename.
Man grumlinas.lt reikalingas. Tai aš trenktas ar tik išimtis?
Nu kad aš ne asocialinis tinklas tipo snukiaknygė, o vsego liš’ internet-ekshibicionistas 😉
Labai puiki ir 100 proc. teisinga mintis! :))
Nežinau, šiaip populiari (labai) tokia nuomonė. Bet kas populiaru ir dažnai kartojama nevisada ir net retai teisinga. Dažnai tai jau ne dvi, ne keturios, o visos vienos klaidos. Taškas teisus: yra „trenktų“ pasakotojų, yra tokių pačių klausytojų. Svarbu nepulti į kraštutinumus (kaipo – už šuns kakalus 700 Lt bauda – nes tookia ofčarka drąsko kiemo bobules bei šika vaikų smėliadėžėje) – mes šiaip berods nesužvaigždinam Grumlino o ir pats kaži jau kaip ten susižvaigždinti spėjo.. Yra tokių facebūkuose ir bloguose, bet greičiau tai išimtis. O bet sakykim koks J. Kunčinas aprašinėja (savo) giliai veltėdišką, girtuokliavimo laikotarpį – ir kaži kaip jis ten įsivaizdavo kad tai kažkam bus įdomu. O bet rašė, aprašė.. Pvz, neseniai labai net įdomu buvo, nu irgi apie gyvenimą:
http://www.kleckas.lt/blog/popieziaus-isventintas-kunigaikstis
Na, tipo Vilgaudas pasakoti moka. Kai kada turbūt netgi teisybę pasako 😉
Ne į temą. Buvo laisvo laiko, kaip visada žiūrėjau LRT – diskusija su TVF vadove Ch. Lagarde.
Labai įdomu. Iškart jai pasibaigus reklama: vėl Camelia siūlo sauskelnes suaugusiems.
Nesuprantu, kokiai čia skirtinei grupei taikoma – nejau tiems kas ekonominiais/politiniais klausimais domisi?
Čia tikrai tikslinė reklama – nes tai, kiek apie tą jos kalbą girdėjau per „200 sekundžių“, aiškiai rodo, kad finansistams ir politikams gali tekti susimyžti, kovojant su nauju krizės etapu
Ką ten atskirų internatų gyvenimai… Dabartės iš viso niekas niekam neįdomu 😀
neBEįdomu 🙁
Ir nebeįdomu net visiškai kapitalūs dalykai. Pvz įstatymų taikymas atbuline data – pernai davė vaikus įvaikinti, šiemet atims, bo neturi tam tinkamos licenzijos 😀
Absoliučiai visiškai totaliai galvą nunešantis reikalas… Gyvi žmonės, likimai – viskas visiems dzin, užvakar parašė, viena ausim išgirdom, ryt pamiršom… Ir tokių o bei dar baisesnių dalykų tūkstančiai – ir visame tame abejingumo pasaulyje kažkieno gyvenimas „pradėjau rašyti blogą/ mano naujas facebohokas, kuriame dėstysiu savo mintis“ gali būti įdomus? 😀
Štai ir buriamės į kompanijas. Vaikai dar to nekerta, jie pilnomis akimis spalvoto gyvenimo… Jiems dar baisiau, kad niekas jais nesidomi.
Užsigrūdins, jeigu nesuluš.
JEIGU…
Taip, žmonės mažai turi laiko skaitymui. Juolab „kažkokiems“ blogams. Visgi kriterijus „įdomu-neįdomu“ sąlygotas ir tuom, kokiems tikslams anas naudojamas: jei tai vien blogiečio kokių tai asmeninių bei akivaizdžiai išreikštų interesų realizavimas – tada nieko gero nebus. T.y. niekam nebus įdomu jei kartojama „aš-aš-aš“, arba kai visas blogas vien susirašinėjimo su valdžia kserokopijos, arba varomas vien kokios partijos mainstrymas. Nes visiems apstu savo „aš“ o ir gyvenime problemų daugelis turi daugiau gal nei tas rašantysis.
Apie „licenziją“: valdininkas vadovaujasi instrukcijomis. Kuo labiau nuo jų nukrypstama tuo didesniam pavojuj jojo subinė su visa kėde. Išimtys įmanomos, bet tai greičiau viršininko prerogatyva, nu o kas savo iniciatyva eis „ant kilimo“ ir bei dar dėl svetimų reikalų? Todėl valdininkas sako NE, nors jei užklausiamas apie tai koks ministeris, pasirodo jog tai turėjo/galėjo būti sprendžiama atskira tvarka. Bėda šiaip gal kartais viršininko asmenybėje, o ir bei instrukcijose kurios niekaip neaprašo ribos tarp „privalo“ ir „gali“, nenusakytos sprendimo laisvės ribos.
„Štai ir buriamės į kompanijas.“
Augustino Rakausko vieningojo vienio geismo dvasioje.
Bet , be “ akivaizdžiai išreikštų interesų realizavimo “
A. Rakausko galima paklausyti ir vietomis net pritariamai kinkuoti galva, o bet ne daugiau kaip vieną sykį 🙂
Jo, kiek jis iškankino žurnalistų, net Dabašinską.
Kol galų gale surado madam, kuri jį gal supranta, o gal tik vykusiai ta vaidina.
Bet ponas Augustinas man fainas, vien dėl to, kad važinėjo senu auto, kol sūnus neapsikentęs nupirko jam gimtadieniui kokį tai už 50-60 tūkst. Lt.
Keista, ko ten visi išsilakstė iš jojo ŽR.
Tata, mintį vogtelėjai iš aštuoniolikinio, manančio, jog lazdavoja šešiolikinį?… Tą, pasakojantį apie savus pusryčius (lyg tai būtų kažkas vertingo), savų triusikų spalvą (lyg ji ką nors domintų), savus kačiukus/šuniukus (lyg jie būtų kažkam aktualūs) ar virkaujantį dėl baisinės, tiesiog masinės neteisybės ant svieto?… 😀
Socialiniai tinklai yra tokia vieta, kur gali susibėgti žmonės, kuriems vienam kito gyvenimai yra įdomūs. Jie tą ir daro.
Tai kad nemaža dalis tų socialinių tinklų ir yra triusikėlių spalvos analizAI 😉 Tai mintis apie tai, nes būtent glupstvos ir yra labiausiai pastebimos