Vakar, begulėdamas ant sofkos ir bemąstydamas apie šįbeitą, susigaudžiau, jog gyvenime (sąmoningai arba nęsąmoningai) vadovaujuosi kai kuriais principais:
– žiūriu tik informacines (žinios, dokumentika) televizijos programas;
– į musėms, tfu, masėms skirtas žinias žiūriu skeptiškai, pilnai nepasitikiu nei Vakarų, nei Rytų žiniasklaida;
– nežiūriu lietuviškos televizijos kanalų;
– minimizavau savo dalyvavimą socialiniuose tinkluose iki man betarpiškai įdomių dalykų;
– stengiuosi minimizuoti bendravimą su neįdomiais/glūpais žmonėmis;
– neturiu nostalgijos praeičiai, tačiau stengiuosi neužmiršti to, kas buvo;
– nesistengiu numatyti tolimos ateities, nes ir artimoji kai kada neprognozuojama;
– alkoholis man tapo iš esmės nebereikalingas, niekad nerūkiau;
– pinigai reikalingi, tačiau jie nėra tikslas;
– iš viso to, ko mokiausi, man prireikė gal 10%, ir labiausiai pasiteisino rusų, anglų ir lenkų kalbų mokėjimas;
– visa, tai kas man nutiko – mane užgrūdino. Bo dar gyvas 😉
P.S. Ar tai, kad darau išvadas, reiškia, kad tapau senas niurzglys?
Apie kai kurias gyvenimo išvadas
Rgp 25th, 2013 by grumlinas
Pozityvus gyvenimo būdas, vienok. Beveik su viskuo sutinku 😉
Gaspadoriau, aprašymui iliustruoti trūksta paties, sėdinčio lotoso pozoje, nuotraukos 🙂
Aha. Tai turėtų greičiau būti mano, ištikto aštraus migrenos priepuolio, nuotrauka. Tamsiam kambary, su rankšluosčiu ant galvos 😀
Kuo toliau į mišką- tuo malkų daugyn, t.y kuo metų daugyn tuo….;(
…ir tuo riebesni partizanai 😀
Kaip tik taip – norėjau apie partizanus – o be sulaikė politkorektiškumas…
Niuirzglys nedaro išvadų. Jam dažniausiai tik skauda galvą 🙂
Šiame lapotinklyje gali būt nepolitkorektiškas. Kai kada – netgi turi būti 😉
„stengiuosi minimizuoti bendravimą su neįdomiais/glūpais žmonėmis;“
A muney saka, Gaspadory?
Nea, munei 😀
Užsinorėj, touks mažiuks kaip kokis kuisis. Money 🙁 ir psio
Nuuu… Oooo… Bė bė bė! 😀
nebeturiu argumentų 😀
i ne tuvei
nu nea 😉 bet yra tokių 😀
Atsakau į klausimą: tai, kad darai išvadas, gali reikšti keletą dalykų –
1 tapai niurgzlys
2 sužinojai tiesą
3 atsibodo galvoti
4 išvados atsiranda ten, kur nelieka naujienų,
5 arba nelieka kantrybės laukti nauiienų.
6 tapai išmintingas Kaa
7 ir t.t.
Beje, jaunystėje išvadas darėm šviesos greičiu ir visos jos buvo kategoriškos 😀
Kur tu, Jaunyste, pasidėjai?
Ir kuom man pasidžiaugt-
Kai neapykantos daugėja,
O meilės vis mažiau…
Stalų stalai draugus užstoja,
Jau stalčiuose jausmai.
***********GOOOOOOOGLIS, STRELKŪNAS ?:
Nedaug gyvenimo beliko
Iš mus gražių kalbų,
Ne vien beržams ant lauko pliko
Pavasarį žvarbu.
Jonas Strielkūnas, 1984
voblemba, kokie galimi variantai… 😉
Jei reiks kada variantų – visuomet prašom, š… pamalt nuo tarybinių laikų imam pamokas iš oficijozų 😀
„minimizavau savo dalyvavimą socialiniuose tinkluose…“
Šiaip jau teisingai, o bet tačiau mokėt naudotis labai pravartu, jeigu ne būtina. Išmokti, ir tik tuomet apsiriboti. Nes nekurie socialinių tinklų atžvilgiu užima kategorišką „niurzglio“ poziciją, nu atseit tai man nieko neduoda, vien nesuprantamas stuksenimas per paštą. Vieno susibėgimo su senu koliega metu teko stebėt, kaip žmogų ištinka lengvas šokas jei lengvu pirštelio mostu paskyroje atsirada 30 metų nematyti kursiokai, senos meilės ir etc., išsibarstę po beveik visą pasaulį, su vaikaičiais ir nuveiktais darbais bei parodomis. Problema turbūt tame, kad dažnai tie, kas prie kompo atsisėdo dar prieš atsirandant soc. tinklų apraiškoms, kartais sunkiai juos priima bei požiūris į juos griežtai „niurgliškas“, atseit – man ir pašto užtenka…
Nu nea, man vien pašto neužtenka, tiesiog kai mane per prievartą bando įprūdinti į visokius netlog ir panašius spamatinklius – tai labai atidžiai žiūriu, kur mane kviečia