Feed on
Posts
Comments

Apie protingą katiną

Mūsų Čipsas megėjas gaudyti visokius vabalus beigi muses. Nu juda – tai gaudyk! Kol vieną dieną užsirovė ant bitės… mjooo.. nujooo… įkando į žabtus, katinas net rėkė. Gavo tavegilio tabletės gabaliuką dėl visa ko, bet nieko, praėjo. Na ir ką – visai neseniai kambarin vėl įskrido bitė. Čipsas iš įpročio susiruošė pulti, kol susigaudė – BITĖ! Kai nėrė iš kambario į virtuvę, ant posūkių net praslysdamas, tai paskui labai atsargiai ėjo pažiūrėti, ar bitę mes jau išvijome 😉

9 Responses to “Apie protingą katiną”

  1. Taškas parašė:

    Per astra ad aspera. Taip ateina pasaulio pažinimas. Net katinams.

  2. Rytis I parašė:

    :))) Nedurnas.

  3. Pričkus parašė:

    Mačiau komišką vaizdelį pas veterinorių, kai savo katę ten nuvežėm dėl kažko. Atsidaro durys ir už pavadėlio pirmas įslenka linksmas šunėkas, šeiminykas iš paskos. Po metro, kito, šunėkui atsisuko filma, kad jis čia jau yra buvęs ir kad tas buvimas jam prisimena ne iš geriausios pusės, tad staiga 180 laipsnių ir raut atgal, vos šeiminyko iš klumpių neišversdamas…

    • grumlinas parašė:

      Tai ir mūsų basetėliai „ant šlipso“ pas veterinorių būdavo įtempiami 😀

      • Andu parašė:

        …kadaise, kai mūsų basetą Deniukšlį veterinoriai bandė „pagaidinti“ sukišdami jam į raukčius termometrą, tai jis, padla, pritūpė, ir … po to veterinorius su visom savo mokinukėm ilgai rinko gyvsidabrio lašelius 😛

  4. Andu parašė:

    …mūsų pilkoji padla Psiukas iš visų vabalų bijo tik skėrių…