Kai mes kalbame apie tradicijų laikymąsi, dažnai tai tėra tik konservatyvumo gynimas. Tradicijos neturi būti kažkas negyvo, jos netgi nėra pagrindas šiandienos kūrimui, o gal greičiau tik orientyras, nuo kurio einama tolyn, taip formuojant naujas tradicijas. Kažkaip man atrodo, kad mes, kaip tauta, instinktyviai bandome laikytis pažįstamų dalykų ir džiaugiamės jų pastovumu (čia nekalbu apie technologinious pokyčius, juos mes priimame, o apie socialinius pokyčius, kurie mums priimtini toli gražu ne visi). Galbūt taip yra todėl, kad mes nesijaučiame saugūs šiame ne visada teigiamų permainų pasaulyje? Ir todėl priešinamės pokyčiams, kokie jie bebūtų. Skurdas iššaukia konservatyvumą?
8 Responses to “Apie tradicijas”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Tiesiog natūraliai norisi, kad būtų nors kažkas pamatinio, pastovaus, nekintamo.
Pvz. vyrai ir moterys. Santuoka tarp vyro ir moters.
Kas yra raudona ir žalia spalva (čia tam atvejui, jeigu socialiniai pokyčiai prives prie to, kad tai daltonikus diskriminuoja).
Ir prie ko čia skurdas ?
Pamatiniškumas nėra permnentiškas – kadaise bažnyčia buvo visa ko pamatas (juk net karaliai būdavo patepami Dievo vardu),o šiandien tai vienas iš nebeesminių dalykų daugelio mūsų gyvenime. Kitas dalykas – tokie pakiotimai turi ateiti savaime, su laiku, o ne būti diegiami prievarta iš viršaus, kaip kad šiuo metu Jevrosojūze yra diegiama heterofobija
Nepainiokim socialinių institucijų ar papročių su tuo, ką Dievas (ar Gamta) sukūrė.
Pirmieji keičiasi veikiami pasaulio pažinimo ir pažangos (tame tarpe – technologinės), bet tada kartais kai kam atrodo, kad viskas yra reliatyvu.
Čia ir yra sunkiausia, jausti kur yra riboženklis …
O juk bandoma painioti šiame tolerastiniame pasaulyje…
Patirtis iššaukia konservatyvumą. Prisimenam geras naujienas? O esmines geras? O be blogų pasekmių? 😀
Nedaug gerų buvo, jei naujienų bijom…
Nedaug… ir kuo tolyn, tuo mažyn… 😉
Taip, tradicijos keičiasi – esmė lieka ta pati. Anksčiau, esant nederlingiems metams šaukdavosi dievų ir žiniuonių pagalbos, uždubasindavo nelaimes „užtraukusį“ bendruomenės narį ar net tą patį žiniuonį. Dabar šaukiamasi valdžios pagalbos (na, aukščiau juk ne kas beliko) bei, norėdami išlikti gyvi ir sveiki, šiuolaikiniai žiniuoniai vėl intensyviai ieško „kaltų“ ;(
„Kaltų“ paieška leidžia atsirasti ieškotojų vadukams, kurie tikisi iš to pasipelnyti. Materialiai arba politiškai 😉