Feed on
Posts
Comments

Apie tradicijas

Kai mes kalbame apie tradicijų laikymąsi, dažnai tai tėra tik konservatyvumo gynimas. Tradicijos neturi būti kažkas negyvo, jos netgi nėra pagrindas šiandienos kūrimui, o gal greičiau tik orientyras, nuo kurio einama tolyn, taip formuojant naujas tradicijas. Kažkaip man atrodo, kad mes, kaip tauta, instinktyviai bandome laikytis pažįstamų dalykų ir džiaugiamės jų pastovumu (čia nekalbu apie technologinious pokyčius, juos mes priimame, o apie socialinius pokyčius, kurie mums priimtini toli gražu ne visi). Galbūt taip yra todėl, kad mes nesijaučiame saugūs šiame ne visada teigiamų permainų pasaulyje? Ir todėl priešinamės pokyčiams, kokie jie bebūtų. Skurdas iššaukia konservatyvumą?

8 Responses to “Apie tradicijas”

  1. DJ parašė:

    Tiesiog natūraliai norisi, kad būtų nors kažkas pamatinio, pastovaus, nekintamo.
    Pvz. vyrai ir moterys. Santuoka tarp vyro ir moters.
    Kas yra raudona ir žalia spalva (čia tam atvejui, jeigu socialiniai pokyčiai prives prie to, kad tai daltonikus diskriminuoja).
    Ir prie ko čia skurdas ?

    • grumlinas parašė:

      Pamatiniškumas nėra permnentiškas – kadaise bažnyčia buvo visa ko pamatas (juk net karaliai būdavo patepami Dievo vardu),o šiandien tai vienas iš nebeesminių dalykų daugelio mūsų gyvenime. Kitas dalykas – tokie pakiotimai turi ateiti savaime, su laiku, o ne būti diegiami prievarta iš viršaus, kaip kad šiuo metu Jevrosojūze yra diegiama heterofobija

      • DJ parašė:

        Nepainiokim socialinių institucijų ar papročių su tuo, ką Dievas (ar Gamta) sukūrė.
        Pirmieji keičiasi veikiami pasaulio pažinimo ir pažangos (tame tarpe – technologinės), bet tada kartais kai kam atrodo, kad viskas yra reliatyvu.
        Čia ir yra sunkiausia, jausti kur yra riboženklis …

  2. scania parašė:

    Patirtis iššaukia konservatyvumą. Prisimenam geras naujienas? O esmines geras? O be blogų pasekmių? 😀
    Nedaug gerų buvo, jei naujienų bijom…

  3. Rytis I parašė:

    Taip, tradicijos keičiasi – esmė lieka ta pati. Anksčiau, esant nederlingiems metams šaukdavosi dievų ir žiniuonių pagalbos, uždubasindavo nelaimes „užtraukusį“ bendruomenės narį ar net tą patį žiniuonį. Dabar šaukiamasi valdžios pagalbos (na, aukščiau juk ne kas beliko) bei, norėdami išlikti gyvi ir sveiki, šiuolaikiniai žiniuoniai vėl intensyviai ieško „kaltų“ ;(

    • grumlinas parašė:

      „Kaltų“ paieška leidžia atsirasti ieškotojų vadukams, kurie tikisi iš to pasipelnyti. Materialiai arba politiškai 😉