Vakar buvo rugsėjo 11oji. Diena man praėjo darbingai – iš ryto iki pietų dėsčiau LŽŪU neakivaizdininkams, popiet sudalyvavau instituto gimtadienyje, įvykusiame „Pušyno stovyklavietėje“ kažkur už Zapyškio. Dalyvavau nerimtai (maždaug 0,7l 5% mixo), nes turėjau pats parvairuoti Kibirux’ą namolio 😉 Liūdnos žinios tos, kad sugebėjau žiauriai peršalti ir panašu kad šįvakar ir rytoj sirgsiu 🙁
Bet kokiu atveju, ne apie tai ši poema, o apie tai, su kuo man asocijuojasi rugsėjo 11oji istoriniu aspektu. Čia dauguma iškart prisimins bokštus-dvynius, Osama-ben-Ladeną ir karą už pigią naftą, kai kada vadinamą karu su terorizmu. Deja, deja… Daugumai šiandienos žmonių mažai ką sako 1973 rugsėjo 11oji, kai Čilėje įvyko karinis perversmas, nuvertęs prezidento Salvadoro Aljendės kairiąją vyriausybę ir ilgam nugramzdinęs šalį į generolo Augusto Pinočeto fašistinio režimo, nužudžiusio apie 3.000 žmonių ir privertusio emigruoti dėl politinių priežasčių dar 30.000 kitų, liūną. Tuomet man tebuvo 14 metų, buvau idealistas ir kairuolis, tad tas įvykis man padarė didžiulį įspūdį, o legenda apie prezidentą, su ginklu rankoje gynusį savo idealus ir žuvusį už juos, man ilgam suformavo idealaus politinio veikėjo įvaizdį. Tuomet žavėjausi ir Če Gevara, Fideliu Kastro bei panašiais kovotojais už žmonių gerovę, nelabai suvokdamas, kad schema „Drakonas žuvo! Tegyvuoja drakonas!“ iš esmės veikia be užsikirtimo. Be abejo, vėliau paaiškėjo Aljendės vyriausybės kairuoliški perlenkimai, jo savižudybės aplinkybės, tačiau iki šiol man jis tebėra politiko, iki galo gynusio savo idėjas, pavyzdžiu. Ir kai su juo lyginu šiandieninį Lietuvos politinį „elitą“, man aišku, kaip ta tarpusavyje besipjaunanti prie lovio už ėdalo šaukštą mūsiškių politikierių orda toli nuo politiko sąvokos.
P.S. O dėl amerikoniškosios rugsėjo 11osios, tai mano požiūris galbūt kažkiek nukrypsta nuo Lietuvos valdžios pozicijos: nuoširdžiai gailėdamasis nekaltai žuvusių per šį teroro aktą, tuo pat metu didžiąją dalį atsakomybės už tuos įvykius priskiriu JAV valdžiai, sukūrusiai ir užauginusiai tą teroro mašiną, su kuria dabar bandoma kovoti. Ir iki šiol nesuvokiančiai, kad pusiausvyros ant pasaulinės taikos svarstyklių nenustatytsi, užmesdamas porą kareiviškų batų…
