Pagrindinė mūsų poroblemų priežastis turbūt ne tai, kad mes ne visada galime pasirinkti mus ištinkančius įvykius, bet tai, kad mnes nesuvokiame, jog mūsų valioje visados yra galimybė pasirnikti, kaip reaguoti į tuos įvykius.
9 Responses to “Apie problemas”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Viską lemia požiūris. Ta pati tiesa, tik kitais žodžiais 🙂
Be abejo. Galima reaguoti į įvykius apsvarstytai, galima isteriškai 😉
Dar vienas įrodymas, kad su amžium proto nepadaugėja.
Senai taip nebuvai nusišnekėjęs, Sir Gintarasas 🙁
😛
Na kodėl, gal ir ne. O jei – tai vos vos, nes nieko nėr absoliutaus. Ir kas čia tokio – nuosavas blogas juk 🙂 O jei žiūrėt plačiau, na tikrai būna keista, kada jauni / sveiki / turintys visas galimybes, apie kurias anksčiau svajoti negalėjo – gyvenimu skundžiasi labiau nei praėję karus, lagerius, vergišką darbą kokioj suš* kokio vardo siuvykloj, 40 metų, ir bei dar įvaraiplaukį vadukų pulką. Mirus Stalinui irgi dažnai, daugelis verkė… Kartais belieka stebėtis senolių gyvybingumu, atsparumu, optimizmu ir ilgaamžiškumu, – nors kas be ko, tada irgi visokių buvo, tiesiog mes jų nebeprisimename? Apie juos niekas neprisimena, kažkur ten paminklas, fotografijos šeimyniniuose albumuose, viskas…
..nespėjau užsiregistruoti
Taip, sugebėjimas matyti pozityvą, palyginant viską laiko tėkmėje, yrA gerai
Nu baikit vyrai, kritikuoti… Juk iš tikro bėda tame, kad pamirštam, kad galima kitaip reaguot. Ir tik paskui, po to, vėliau susivoki, kad… 😉
Geriau vėliau, negi niekad 🙂