Kadangi blog’eriauju jau nebe pirmi metai, kažkaip susimąsčiau, kokie yra tipiški blog’inimo būdai, daugmaž užtikrinantys populiarumą. Pabandžiau surašyti:
1) Visų paprasčiausia – rašyti, ką darai. Atsikėliau, pasižiūrėjau pro langą, susinervinau, paši…, tfu, nusiprausiau… etc.itd. Ir taip kasdien. Tikrai atsiras skaitančių 
2) Fotonuotraukos – jėga! Kasdieną bent po vieną.
3) Maistas – veža! Produktai, technologija, fotkės. Ir komentaras: „Ojblemabakitąkartąreikėsmažiaucukrausdėti“
4) Jei mėgstate lankytis kitų bloguose – copy-paste yra tobula priemonė. Piešiniai ir tekstai, kurie patiko pačiam – TURI patikti ir kitiems.
5) Savo gyvenimo išdėstymas iki padugnių – va kas veža. Visi esam Zosės ciekawos, ania?
6) Išgalvokim savo gyvenimą – anei žodžio teisybės, – ir bandome neįkliūti meluojant 
Va taip va, maždaug. Kaip rašau aš? Nugal tik šeštojo varianto nenaudoju – tingiu prisiminti/ieškoti, ką kažkada galėjau sufantazuoti
7. Kaip buvo TADA (kai laiptai ne toki statūs etc)
Toks gal kai kam ir kvailas klausimas: o kuriems galams tas populiarumas?
Man populiarumas yra būti priimtam žmonių, kurių pažiūros iš esmės panašios į mano. Kaslin kitų – „Nepatinka – neskaityk!“
Jei rašai – tai juk ne sau, kažkas turi perskaityti. Iš čia ir populiarumas. Nors paminėti principai šiaip daugiau į snukiaknygę neša
Jei teisingai supratau, tai įraše kalbama apie sąmoningą populiarumo siekį; nežinau, gal klystu, bet rašau tai, kas man pačiam įdomu, o kitiems – čia jau jų reikalas; vienas kitas perskaito, to ir gana.
Tą „populiarumą“ ne aš pirmas pavartojau, o įrašo autorius, bet ką čia aiškintis – juk kuo puikiausiai aišku, kad sutariame
Netiesa. Šie būdai, aišku, tiesa, bet populiarumas – ne iš ten.
Arba blogeris idomus, arba ne – o kokiu būdu rašo argi svarbu?
Svarbu. Būna – žmogus lyg ir įdomus būtų, bet nesiskaito
Hmmm, gal. Nu jo. Nu, bent jau nenuginčysiu – tai jau tikrai!
Čia tikriausiai apie mano įrašus
Ot ir ne
Tamsta rašote taip, kaip turėtų rašyti išsilavinęs, raštingas, subtilus pašnekovas. Daugiau tokių nežinau 
Kitus galbūt galima pagirti tais pačiais žodžiais – bet ne klasikinėm tų žodžių reikšmėm.
Tiesiog lietinternete ne ką daugiau mūsų ieškomų bendraminčių, nei gyvenime. Užtat ir populiarumas toks… kamerinis, jaukus ir nedideliais skaičiais matuojamas
Eik jau… nu tikrai nea
paskaitau, tik nekomentinu 
ПИШИ, ДАБЫ ГЛУПОСТЬ ТВОЯ ВЫЛА ВИДНА И ПОСЛЕ.
Tai taikau tik sau. Tiesiog genialus Petro Pirmojo ukazas. Gaila, kad tokio nebuvo.
„Nugal tik šeštojo varianto nenaudoju“ naudoji, naudoji.
Kitaip niekas neskaitytu, beje vien toks pasakymas sukelia rimtu itarimu ir stipriai suintriguoja. Nenaudotum – nerasytim, viskas cia ir taip aisku! 
Nu kad 6 punktas prieštarauja visiems likusiems. Arba 6 – arba likusieji 1-5. Greičiau kalba gal apie tikrovės pagražinimą. Nors jei imt ne grumlinas.lt , o bendrai, virtualią ir popierinę sklaidą, tai tendencija keistai priešinga – tą tikrovę dar labiau subjauroti… Pasekmės: visi kalba apie karą keliuose, o bet iš tikrųjų vyksta tylus ir nuožmus pilietinis karas protuose – vien nusižudo tris kart daugiau nei keliuose
Paslaptis raktiniuose žodžiuose. Bet aš jumi jų nesakysiu. Paskelbsiu savo bloge.
aha, Troy neužtenka elerašytojo laurų, tai nutarė dar pasipiarinti per Grumliną.
Jei atvirai, tai neda ėjo prie ko ant Lietuvos Voločkova ir Kotovskis