Kadangi blog’eriauju jau nebe pirmi metai, kažkaip susimąsčiau, kokie yra tipiški blog’inimo būdai, daugmaž užtikrinantys populiarumą. Pabandžiau surašyti:
1) Visų paprasčiausia – rašyti, ką darai. Atsikėliau, pasižiūrėjau pro langą, susinervinau, paši…, tfu, nusiprausiau… etc.itd. Ir taip kasdien. Tikrai atsiras skaitančių 🙂
2) Fotonuotraukos – jėga! Kasdieną bent po vieną.
3) Maistas – veža! Produktai, technologija, fotkės. Ir komentaras: „Ojblemabakitąkartąreikėsmažiaucukrausdėti“
4) Jei mėgstate lankytis kitų bloguose – copy-paste yra tobula priemonė. Piešiniai ir tekstai, kurie patiko pačiam – TURI patikti ir kitiems.
5) Savo gyvenimo išdėstymas iki padugnių – va kas veža. Visi esam Zosės ciekawos, ania?
6) Išgalvokim savo gyvenimą – anei žodžio teisybės, – ir bandome neįkliūti meluojant 😉
Va taip va, maždaug. Kaip rašau aš? Nugal tik šeštojo varianto nenaudoju – tingiu prisiminti/ieškoti, ką kažkada galėjau sufantazuoti 🙂
7. Kaip buvo TADA (kai laiptai ne toki statūs etc)
😀
Toks gal kai kam ir kvailas klausimas: o kuriems galams tas populiarumas?
Man populiarumas yra būti priimtam žmonių, kurių pažiūros iš esmės panašios į mano. Kaslin kitų – „Nepatinka – neskaityk!“
Jei rašai – tai juk ne sau, kažkas turi perskaityti. Iš čia ir populiarumas. Nors paminėti principai šiaip daugiau į snukiaknygę neša 🙂
Jei teisingai supratau, tai įraše kalbama apie sąmoningą populiarumo siekį; nežinau, gal klystu, bet rašau tai, kas man pačiam įdomu, o kitiems – čia jau jų reikalas; vienas kitas perskaito, to ir gana.
🙂 Nebūtina vartot tokius skambius žodžius, kaip „populiarumas“ – čia greičiau kokio Užkalnio galvos skausmas 🙂 O bet jei pačiam įdomu, tai gal kažkas irgi perskaitys, susidomės, tam ir Blogas 🙂 Argi rašymas viešai nėra tikslas, kad kažkas tai perskaitytų?
Tą „populiarumą“ ne aš pirmas pavartojau, o įrašo autorius, bet ką čia aiškintis – juk kuo puikiausiai aišku, kad sutariame 🙂
Netiesa. Šie būdai, aišku, tiesa, bet populiarumas – ne iš ten.
Arba blogeris idomus, arba ne – o kokiu būdu rašo argi svarbu? 😉
Svarbu. Būna – žmogus lyg ir įdomus būtų, bet nesiskaito
Hmmm, gal. Nu jo. Nu, bent jau nenuginčysiu – tai jau tikrai! 🙂
Čia tikriausiai apie mano įrašus 🙂
Ot ir ne 🙂 Tamsta rašote taip, kaip turėtų rašyti išsilavinęs, raštingas, subtilus pašnekovas. Daugiau tokių nežinau 🙁
Kitus galbūt galima pagirti tais pačiais žodžiais – bet ne klasikinėm tų žodžių reikšmėm.
Tiesiog lietinternete ne ką daugiau mūsų ieškomų bendraminčių, nei gyvenime. Užtat ir populiarumas toks… kamerinis, jaukus ir nedideliais skaičiais matuojamas 😉
Eik jau… nu tikrai nea 🙂 paskaitau, tik nekomentinu 🙂
ПИШИ, ДАБЫ ГЛУПОСТЬ ТВОЯ ВЫЛА ВИДНА И ПОСЛЕ.
Tai taikau tik sau. Tiesiog genialus Petro Pirmojo ukazas. Gaila, kad tokio nebuvo.
„Nugal tik šeštojo varianto nenaudoju“ naudoji, naudoji. 🙂 Kitaip niekas neskaitytu, beje vien toks pasakymas sukelia rimtu itarimu ir stipriai suintriguoja. Nenaudotum – nerasytim, viskas cia ir taip aisku! 🙂
Nu kad 6 punktas prieštarauja visiems likusiems. Arba 6 – arba likusieji 1-5. Greičiau kalba gal apie tikrovės pagražinimą. Nors jei imt ne grumlinas.lt , o bendrai, virtualią ir popierinę sklaidą, tai tendencija keistai priešinga – tą tikrovę dar labiau subjauroti… Pasekmės: visi kalba apie karą keliuose, o bet iš tikrųjų vyksta tylus ir nuožmus pilietinis karas protuose – vien nusižudo tris kart daugiau nei keliuose 🙁
Paslaptis raktiniuose žodžiuose. Bet aš jumi jų nesakysiu. Paskelbsiu savo bloge.
aha, Troy neužtenka elerašytojo laurų, tai nutarė dar pasipiarinti per Grumliną. 🙂
Jei atvirai, tai neda ėjo prie ko ant Lietuvos Voločkova ir Kotovskis 🙁