Feed on
Posts
Comments

Apie vergiją

Kažkur kažkada kažkas panašaus skaityta:
Jei žmonėms būtų suteikta galimybė parduoti save į amžiną vergiją vardan ramaus sotaus šilto gyvenimo – nustebtumėte, kiek daug tokių vergų atsirastų.

11 Responses to “Apie vergiją”

  1. scania parašė:

    Taip – nes nemaža yra praradusių viltį…

  2. Taškas parašė:

    Esu prajuokinęs ne vieną pirkėją ar pardavėją, netgi jauną/dailią:

    -Žmogus laimingas tol, kol neturi pasirinkimo.
    -???
    -Va, sovietmečiu kaip gera buvo – gauni batus ir laimingas. Net nesvarbu, kad vietoj juodų jie rudi. O dabar – renkies, renkies… Kol tiesiog fiziškai supranti kokios baisios tos kūrybinės kančios menininkams – tie gi turi tiek kankintis pasirinkdami žodį, vaizdą, spalvą…

    Tipiškas vergo sindromas. Keista, bet nei viena nepaprieštaravo. O buvo gi ir nebliondinių.

    • scania parašė:

      Pasirinkimo tikrai nėra ir dabar, užtat mes ir nelaimingi. Bjauru rinktis tarp prasto ir netikusio…

      • Taškas parašė:

        Optimistas esi, jei rimtai.

        • scania parašė:

          Turbūt, jei perku tai, ką parduoda 😀
          Daiktas arba blogas, arba nesveikai kainuoja – tai yra jis per prastas pagal kainą.
          Esu nelaimingas, kai tenka rinktis, tarkim, izoliaciją – arba visiškas š, arba visiškas š, arba š, bet tik pusiau.

    • grumlinas parašė:

      Yep, kai kada jauciu beviltiskuma, kai esu priverstas RINKTIS

  3. Viking parašė:

    Kodėl turėtume nustebti ??? Nebent … savo laiku istorijos nesimokinta. 🙂

  4. Rytis I parašė:

    Įdomu – o kada ir kokiais laikais vergai turėjo „ramų sotų ir šiltą gyvenimą“ 🙂 ? Nebent parsiduodančių vergijon pavargusios smegenys „apšviestos“ jau tiek, jog vergo gyvenimas yra pats pats geriausias ir bei kitokio gyvenimo įsivaizduoti/būti tiesiog negali. Kai nesuprasti, jog gyvenimas nebūtinai yra vien tai, ką jis pats gyvena – tada ir gaunas vergystė 🙁