Jau kelintą rytą iš eilės kartojasi scena: gana anksti ryte (nemėgstu kamščių) išvažiuoju iš kiemo gatvėn, iš abiejų pusių apstatyta nakvojančiais awto, tad pravažiavimas toks apribotas, pasiveju ir aplenkiu bomžą, mano puse stumiantį kažkokių savo lobių prikrautą vaikišką vežimėlį. Tamsūs drabužiai, jokių atšvaitų. Beveik kilo pagunda sustoti ir balionrakčiu patiuninti tą jo vežimuką O va brangiausioji pasiūlė jam nupirkti ir padovanoti atšvaitą…
Apie punktualius bomžus
Lap 15th, 2013 by grumlinas
Iš karto susierzini, po to pagalvoji – o juk logiškas pasiūlymas…
aha, susimąsčiau netgi. bet va šįryt bomžo nebuvo. grafiką pakeitė ar kas nors jį tsakant…
Gal šįryt jam išeiginė, į darbą nereikia
ajooo, variantas
beveik kiekvieną rudenį keletą sutiktų gretimų kaimų dviratininkų papuošiu šviesą atspindinčiomis liemenėmis. Pernai akciją sumoviau, nes buvau iškritęs iš apyvartos. Šiemet esu „na striome“, tačiau kažkaip nesutinku pacientų. Padariau išvadą, kad vietiniai bizniai iškeliavo į šiltus kraštus, o pašalpas ponai pasiima banko kortelėmis…
progresas, blemba …