Feed on
Posts
Comments

Jau kelintą rytą iš eilės kartojasi scena: gana anksti ryte (nemėgstu kamščių) išvažiuoju iš kiemo gatvėn, iš abiejų pusių apstatyta nakvojančiais awto, tad pravažiavimas toks apribotas, pasiveju ir aplenkiu bomžą, mano puse stumiantį kažkokių savo lobių prikrautą vaikišką vežimėlį. Tamsūs drabužiai, jokių atšvaitų. Beveik kilo pagunda sustoti ir balionrakčiu patiuninti tą jo vežimuką 🙁 O va brangiausioji pasiūlė jam nupirkti ir padovanoti atšvaitą…

6 Responses to “Apie punktualius bomžus”

  1. Pričkus parašė:

    Iš karto susierzini, po to pagalvoji – o juk logiškas pasiūlymas…

  2. Sveikas parašė:

    beveik kiekvieną rudenį keletą sutiktų gretimų kaimų dviratininkų papuošiu šviesą atspindinčiomis liemenėmis. Pernai akciją sumoviau, nes buvau iškritęs iš apyvartos. Šiemet esu „na striome“, tačiau kažkaip nesutinku pacientų. Padariau išvadą, kad vietiniai bizniai iškeliavo į šiltus kraštus, o pašalpas ponai pasiima banko kortelėmis…