Feed on
Posts
Comments

Žvelgiu aš į šitą rudenpavasarį ir mąstau, kad sniego Naujiesiems gali ir neprisnigti. Ir tuo mes būsime nepatenkinti. Nors – jei pasnigtų – visuomet atsirastų burbančių „velniam čia prisnigo?“ Ir tai, kad pliusinė tempertaūra – vieniems yra pliusas, kitiems – minusas. Kaip ir atvirkščiai.
Visuomet mes rasime kuo būti nepatenkinti, kad ir kas aplinkui bevyktų.
P.S. Norėjau parašyti ką nors apie politiką, o gavosi apie sniegą. Amžinai kas nors ne taip… 🙁

10 Responses to “Apie amžiną žmonių nepasitenkinimą”

  1. Rytis I parašė:

    Štai lietrytys rašo: „Lietuviai niekaip nenori laužyti savo susikurtų tradicijų. Jau dvidešimt pirmą kartą populiariausiu šalies Metų žmogumi jie išrenka politiką. Šįkart titulą vėl pelnė prezidentė Dalia Grybauskaitė, rašo „Lietuvos rytas“.“ – Dvidešimt pirmą kartą, pagal sau susikurtas tradicijas lietuviai CITUOJA PATYS SAVE. Globalus miglos pūtimas, globali krizė, globalus sniego nebuvimas ir atšilimas, globalus nepasitenkinimas… Viskas globalu. Šiaip įdomus klausimas: iš ko atsiranda masinis nepasitenkinimas, gal irgi kad viskas globalu? Kad kitur berods mažiau nepatenkintų, nejau ten „globalumo“ mažiau?
    …Kokiam tais Vudi Aleno filme motina savo paauglį tempia pas psichologą. Nežino kas daryt – vaikis nebesimoko, su bendraamžiais nebendrauja, nevalgo. „Na, ir kas atsitiko?“, teiraujas psichologas. Vaikio atsakymas trumpas: „Visata plečiasi“. Nebėr prasmės, atseit. Kaip, – šaukia motina, – juk Los Andželas nesiplečia, Amerika nesiplečia! Praeis milijardai metų kol ji išsiplės, – antrina psichologas. Ne, viskas, – padėtis be išeities…
    Tai va, jei žmogus galvoja tik apie globalius reikalus – galas jam 🙂 …

  2. Sveikas parašė:

    Negaliu nepaburbėti – išmetus burnelę, linksmai ir švariai net parpulti neis… Visur balos! Ainana…

  3. VyneTu parašė:

    Įvairiomis temomis užbaiginėjam metus. 😀

    Prie paburbėjimų, prisidedant.

    Pasižiūrėjus į 2014 m. kalendorių dalis šventinių dienų išeina savaitgaliais.
    Tikrai darbinio kuino metai… 🙂