Kvadratiniu balsu, bet verta paklausyti:
Medžiaga apmąstymui
Sau 25th, 2014 by grumlinas
Posted in politika
18 Responses to “Medžiaga apmąstymui”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Labai vertinga informacija ne tik apie dabartinius įvykius Ukrainoje. Eksperto patarimai taip pat tiks ir galimiems pokyčiams Lietuvos padangėje 😉
😉
… bet kelias savivaldybes užėmė tik Vakarų Ukrainoj
Kitaip ir būti negali, nes dabartinė revoliucija(?) yra būtent nacionalinė
Dnepropetrovske savivaldybės pastatą užiminėja. Čia jau ne „benderovščina“, odnako 😉
http://censor.net.ua/news/267985/territoriya_protesta_v_ukraine_rasshiryaetsya_infografika
jei tiesa – dvivaldystė ne už kalnų
Prie ko čia dvivaldystė? Laikantis Tautos susirinkimo įstatymu esama padėtis valstybės valdyme koreguojama minimaliai. reisškia kad savivaldybių merai, vietos deputatai nepraranda teisinės įtakos. Ta prasme daug kur prašoma savivaldos deputatus gryžti į savo darbo vietas ir tęsti administracinį darbą. Sukilėliai tam neprieštarauja. O kam ? Gyvenimą Respublikoje reikia koreguoti minimaliai – patraukt atsakomybėn „Regionų partijos“ narius, apriboti teisėsaugos persekiojimą protestuotojų atžvylgiu, užtikrinti savisaugos būrių veiklą saugant gyvenamųjų teritorijų rimtį. Kitą darbo savaitę praplėsti lojalių deputatų veiklą savo apygardose.
Pamiršau pridėt: viską atliekant remiantis Ukrainos Konstitucijos nuostatais. Tai esminis teisinis pagrindas
Taip. tačiau akivaizdžiai ignoruojant vyroausybės ir prezidento nurodymus. tai ir yra dvivaldystė
Paklausyt gal ir verta. Bet kiek svarūs dar vieno „buvusio“ čekisto argumentai? Na gerai, apsiginkluoja radikalieji kalašais, RPG, dar kokį sandėlį galima išplėšti, kas tokiais atvejais visada būna. Ir ką, – stovės ginkluoti prieš tada beginklius berkutiečius? Ir nebus provokacijų, juk užteks vieno šūvio ir viskas… Be to, paėmus ginklus į rankas, konfliktas perauga į kitą kokybę. Jei dabar Janukovičiui labai rizikinga kviestis kariuomenę, bo ji gali paprasčiausiai gali atsisakyti bei gal net stoti priešingon pusėn, – esant ginklams maidaniečių rankose kariuomenė teisiškai privalės ginti savo karvedį, koks nepopuliarus jis nebūtų. Aišku, gali ir neginti… Trumpai tariant: griebsis už ginklų – ir prieš juos bus jau ne Berkutas, bet tankai.
Manau, kad kuo toliau, tuo labiau opozicija pralošia, nei vienas iš lyderių berods nenori imtis atsakomybės. O juk viskas gana paprasta: paskirti X valandą, surinkti milijoną, kaip kažkuris ir žadėjo, ir traukti „pasikalbėti“ su prezidentu. Svarbu, kad radikalai būtų ne prieky, – už nugarų. Arba – prezidentas nepriartėjus miniai pasitraukia, – arba stato tankus prieš ją. Tada į priekį eina radikalai… Va, visas planelis jiems 🙂 O gal visgi milijono surinkt nebeišeina?
Mano galva, oficialieji opozicijos vadai bijo atsakomybės už konflikto eskalaciją, tačiau neturi pakankamai pajėgų „surinkti milijoną“ taikiam valdžios perėmimui. Tad pakolkas lieka Maidano šnekykla. Radikalioji opozicija irgi neturi pajėgų paimti valdžiai jėga, jų teužtenka tik akcijoms prieš Berkutą barikadose prie stadiono. Valdžia gi negali jų sulikviduoti kruvinu būdu, nes tda jau nebe juokai su tarptautine opinija, o ir Kremlius atsižegnotų nuo jų, bo Rusija gi neutrali. Tad pakolkas 50:50.
Kitas dalykas – jei vistiik ir toliau bus užimamos vietinės valdžios administracijos – galima kalbėti apie sukilimą. Nes pakolkas sukilimo nematau, tik radikaliųjų maištą. Sukilimui gi reikia, kad būtų aišku, kas jam vadovauja ir ko siekiama. Pakolkas ta opozicionierių trejulė negali būti įvardinami kaip sukilimo lyderiai. Nors – po Tiagniboko kalbos, kuria jis paragino užiminėti vietinius valdžios organus – galbūt, sukilimas ir prasidės.
Kariškiai vargu ar labai dega noru važiuoti į gatves valdžios nurodymu – paprastai, kas benugalėtų, jiems pripaišomos monstrų-taikių žmonių žudikų etiketės. Pavyzdžių – aibė. Tad IMHO jie greičiau sabotuos įsakymus nei juos vykdys
cia tiesiai is ivykio epicentro.:manyciau kad pareigunas dave informacija.
Įsiutęs sukilėlis nusiplėšė kaukę nuo prakaituoto, paišino veido ir žvėriškai, lyg iš širdies spjaudamas, suriko: „Davai!“ Jis įsmeigė paklaikusias akis į prieš jį stovintį Ukrainos milicijos generolą, kuris pasiruošė giedoti tėvynės himną kartu su sukilėliais. Šeštadienio vakarą įtakingas pareigūnas perbrido pelenų, sniego, nuolaužų ruožą ir priėjo prie priešakinių sukilėlių barikadų.
Tą akimirką kvapą sulaikė visas liepsnojantis Maidanas. Sukilėlių barikados nutilo, lazdos nustojo plakti metalines plokštes, atrodo net juodos degančių padangų liepsnos trumpam nustojo kunkuliuoti ir pakibo ore. Atrodė, kad į priešakines protestuotojų pozicijas atsigręžė ne tik visas Kijevas, Ukraina, bet ir visas pasaulis.
Vos vieno „Berkut“ pareigūno lydimas generolas priėjo taip arti, kad kiekvienas priešakinėse pozicijose stovėjęs sukilėlis galėjo pačiupti jo ranką ir užduoti klausimą. Vadas neprisistatė, tačiau greičiausiai tai buvo milicijos generolas-majonas Viktoras Babenko.
„Aš atėjau čia tam, kad parodyčiau, jog mes esame tokie patys žmonės, mes tos pačios šalies piliečiai“, – tvirtai, griausmingu balsu pasakė generolas. Tai sakydamas jis žvilgsniu bandė nusvilinti visus paišinus veidus priešakinėse barikadose.
Akimirkai stojo tyla.
Tačiau šita tyla buvo prieš audrą – po kelių sekundžių į generolą pradėjo skrieti tuzinai klausimų: kodėl jūs ginate tuos banditus, kodėl jūs žudote savo brolius, kodėl jūs ten stovite, už ką jūs kovoje, ar pagalvojate apie savo šeimą. Į tuos klausimus svarbus pareigūnas atsakydavo generoliškai šypsodamasis.
„Tu gyveni demokratinėje valstybėje? – pagavęs vieną protestuotoją už alkūnės šovė generolas. Matyt, taip jis norėjo parodyti, kad tai jis kontroliuoja situaciją. – Prašau nemėtykite į mano vyrus akmenų ir Molotovų, laikykitės tvarkos. Jūs čia stovite – mes jūsų neliečiame. O mes stovime ten (parodė į „Berkut“ pozicijas). Mes dirbame savo darbą.“
„Generole, o jūs galite duoti vyro garbės žodį, kad jūs nešaudysite į mus?“, – suriko kažkuris iš sukilėlių, prilipusių prie suodinų barikadų.
„Aš duodu garbės žodį, kad mano vyrai nešaudys į jus pagal mano įsakymą. Bet jeigu bus įsakymas iš aukščiau, tai įsakymas yra įsakymas, mes darome savo darbą“, – ramiai atsakė milicininkas. Sukilėlių barikados subruzdėjo.
„Generole, jei jūs mylite savo šalį, gal norite su mumis sugiedoti himną?“, – staiga suriko vienas protestuotojas. Iš jo balso buvo galima suprasti, kad jis nenorėjo provokuoti pareigūno. Tas vyras buvo pavargęs, išsekęs, o jo balse skambėjo kažkokia sunkiai apčiuopiama taikos viltis.
Pareigūnas nepasimetė, nusiėmė kepurę, žengė žingsnį arčiau to sukilėlio ir įsmeigė rudas akis į jį. Stojo tyla, kurią po kelių akimirkų suplėšė šimtų protestuotojų balsai. Pavargę, purvini, prakaituoti sukilėliai traukė šalies himną kartu su priešų vadu. Atrodė, kad kiekvienas protestuotojų ir generolo žodis veržiasi lyg pagreitį įgavusi raketa. Šitą dramatišką akimirką nė vienas iš vyrų neatitraukė žvilgsnių.
„Paplokime generolui“, – suriko vienas iš sukilėlių lyderių, kai šis keistas ir magiškas įvykis baigėsi. Minia pradėjo ploti, o milicijos vadovas atidavė pagarbą ir per purvą nubrido prie „Berkut“ pozicijų.
Keista, ukrainiečiai berods nieko nežino apie Berkuto šefo broliavimąsi su piketuotojais, bei apie šį dainavimą. Užtai dainavo Poltavoje, vietinės milicijos viršininkas:
http://www.unian.net/politics/875760-nachalnik-poltavskoy-militsii-predotvratil-konflikt-spev-gimn-vmeste-s-piketchikami.html
Na, galų gale, koks skirtumas, svarbu kad dažniau dainuotų 🙂
Apie Ukrainą dainuoja ir mus mylintis, net Laisvės Alėją menantis Gazmanov’as, netyčia gal parodęs, koki mes vis tik provincialai:
http://www.youtube.com/watch?v=soJHbIRyfUs
Gazmanovas, kaip ir Liube, gamina tam tikrai auditorijai reikalingą produktą. Nors šiaip jis man niekad nepatiko, totaliai sovietinio tipo atlikėjas
Priedainis „roždionyje v sssr“ dar prieš dešimtmetį buvo pas Ševčuką. O bet kadangi Putinas jo nepažįsta (susitikimo metu su menininkais perklausė – „kas toks?“), turbūt todėl ir mums jo kviestis nevalia? Na, bent jau prie Putino nepamenu. Plojam tik tada, jei carui patinka?
http://www.youtube.com/watch?v=JIdPdBF85DU
Na, Ševčuko daina visai apie kitką, nei Gazmanovo, ir ten nevirkaujama, koks velikas buvo Sojūzas su Pribaltikom ir Ukrainom
Šiaip, tokius Gazmanovus reiktų ignoruoti, bet kad litovcai negali be didžiarusiškų briedų ir „Russkoje radio“ nu niekaip
Нас не провести, рождены в СССР
Мы поколение, нам все по иксу
Teisingi žodžiai, ypač tas su „x“. Lazda turi du galus.
Va, jau geriau būtų toji Rasa patylėjusi, gal nebūtų Gazmanovui biso ( ir dar su skandavimu!!!) LR 6000 vietų salėje. Gal net nušvilptas būtų.