Ukrainai stovint ant pilietinio karo slenksčio, pagalvojau ir apie Rusijos pilietinį karą, vykųsį beveik prieš šimtą metų. Ir kažkaip kaip niekad ryškiai suvokiau, kad ten žūtbūtinė kova nevyko tarp bolševikų ir respublikos šalininkų, o tarp bolševikų ir monarchistų. T.y., nevykusi Rusijos respublika praegzistavo aštuonetą mėnesių, kad po to be jokio esminio visuomenės gailesčio dingtų istorijos užmarštyje. Nežinau, ar kažkas panašaus gali nutikti Ukrainoje (čia bolševikų vaidmenį atliktų ultra-nacionalistai, respublikonų – dabartinė valdžia, monarchistų – prorusiškosios jėgos), tačiau kažkokia nuojauta, kad dabarrtinė valdžia tėra labai laikina.
5 Responses to “Apie pilietinius karus”
-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
„Pilietinio karo nuojauta“ – 1936, S.Dali:
http://www.bernardinai.lt/file/060525fce6fc1a135bd227ab8f96745ffefde043.jpg
1936m. jau nebe nuojauta buvo, o karas vyko…
Ispanijos pilietinis karas vyko nuo 1936 liepos iki 1939 m. balandžio, o Dali šitą nupaišė pirmame pusmetyje 🙂
ajooo? Nu tada taip, nuojauta 🙂 Bet tuo abejojama: http://en.wikipedia.org/wiki/Soft_Construction_with_Boiled_Beans_%28Premonition_of_Civil_War%29
Pilietinis karas? Nežinau, nėr kada ypač dabar stebėti įvykius, o bet gali būti ir taip, kad tai tik pilietinio karo inscenizavimas. Išorės įtaka, manau, labai akivaizdi. Iš kitos pusės – nežinia, kur ir kada pilietinis karas išvis liepsnojo pats savaime, absolučiai ne svetimom rankom papilstomo žibalo. Ir Rusioj panašiai buvo, manau. O šiaip Rusija turbūt yra amžina monarchija, su nežymiom pertraukom – viešpatavo carai, paskiau pakeitė formą ir spalvas bet ir vėl – monarchai Stalinas, Chruščiovas, Brežnevas, Putleris. Pavadinimai ir formos keičiasi, bet monarchai kaip sėdėjo išauksuotuose rūmuose taip ir sėdi, o šalies gyvenimas per amžius priklauso nuo kompaneiščinos dvare. Nežinau kodėl taip, gal, sakau, totoriška sėkla dar savo programos iki galo neįvykdė?..