Taip sau, prisiminiau po vienos diskusijos apie mėgėjus ir profesionalus:
Mėgėjai pastatė Nojaus arką. Profesionalai pastatė Titaniką.
Apie mėgėjus ir profesionalus
Geg 6th, 2014 by grumlinas
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Geg 6th, 2014 by grumlinas
Taip sau, prisiminiau po vienos diskusijos apie mėgėjus ir profesionalus:
Mėgėjai pastatė Nojaus arką. Profesionalai pastatė Titaniką.
Šitas argumentas fantastiškas 😀 O juk arką ir vairavo mėgėjas, o lainerį – profai 😉
Ir Maidaną, deja, profai – profanai 🙁
Na, Maidanas – politika, o šitas posakis vertas daugiau 😀
Beje, jį galima vaizdžiai praplėst: profesionalai gamina maistą maksimose, bobutės – namuose, be jokių technologijų… Prostitutės irgi profesionalai, betgi ženyjamės su neprofesionalėmis (-ais). Profesionalas – tai toks pervertintas žodis, kurio esmę iškraipė verslas, kad nesišaipyt iš to žodžio…
Profesionalus žurnalistas – tai tas, kuris už pinigus rašo tai, ką liepia darbdavys 😀
Profesionalus tvarkos saugotojas – tai tas, kuris nematys savo šefo sūnaus šėlionių.
Profesionalus politikas…
Aš linkęs į tą žodį sudėti prasmę profesionalas – tai „dirbantis už pinigus“. Vat ir aš – juk ne visada galiu daryti „kaip geriau“, nes tai gali baigtis man blogai, geriau padarysiu „kaip liepia“.
O štai mėgėjas – tai žmogus, kuris daro sau, savo įdomumui, mokosi, kuria. Ne be reikalo verslas užsimojo prieš mėgėjus įstatymais. Mėgėjus ruošiamasi uždrausti. Pasklaidykit gimtos šalies įstatymus… 😉
„Ne be reikalo verslas užsimojo prieš mėgėjus įstatymais.“
Ne vien verslas – valstybei mėgėjai taip pat žalingi.
O ir „popierinis profesionalumas“ – darmajėdai visokie biurslo atstovai: be popieriuko – ne žmogus, todėl prikurta visokių pažymėjimų, atestacijų, xujacijų.
Rygoje Maksimą taip pat statė (popieriniai) profai – su visomis atestacijomis, kvalifikacijomis ir visomis privalomomis xujacijomis. Pasekmes žinot.
…bet brėžinius arkai statyti davė Dievas…
Paradoksas, bet mintis ši ne tokia jau …paradoksali.
Kai Henris Fordas I pradėjo iš tikro masinę gamybą, pradėjo trukti komplektuojančių dalių – sėdynių, padangų, stiklų. „Subrangovų“ ratas vis plėtėsi, buvo pajungtos veik visos didelės ir mažos dirbtuvės, vienok stiklų vis tiek trūko. Nuo konvejerio nuriedėjusios Lizos be jų stovėjo kieme.
Tada HFI sukvietė savo inžinierius ir liepė sugalvoti, kaip greičiau tuos stiklus gaminti.
-Bose, mes gi ne stiklioriai, mes žinome viską tik apie metalus, o stiklas – mums nežinomas dalykas, trapus priedo jis.
-Esat inžinieriai, galvokit!!!
Tie galvojo dieną, kitą o trečią naktį pradėjo ieškoti stiklo ir metalo bendrumų… Taip gimė stiklo VALCAVIMO technologija, prieš tai jį liedavo formose.
Mitas. 1888 – „Machine Rolled“ glass introduced allowing patterns to be introduced. Apie Fordą daug tautosakos. Žymi asmenybė, nevienareikšmiška, istorinė. O Amerikoje jaučiamas istorijos stygius; tai ką turi, tą ir puošia 😀
ot ,duodi, bral 🙂
Šitą nutikimą tarybiniais laikais kažkur perskaitęs vis pasakodavau. Labai jau fainas pavyzdys, kaip svarbu originalus požiūris į žinomą dalyką.
Na, gal tie HFI inžinieriai net nebuvo plagijatoriai, juk daug ką žmonija atrado per kelis kartus …
Teiginys – profas – veikėjas su kompetencijom atlikti darbą [veiklą] tikslu su naudingumu, paprastai ir ekonomine-finansine nauda.
Antiteiginys – profanas – veikėjas be kompetencijų.
Mėgėjas gali būti ir profanu, ir profu, nesiekiančiu materialinės naudos, o tik dvasinio pasitenkinimo ar minimalios praktinės naudos…
Mėgėjas-profas – skamba išdidžiai! 😉
Požiūris į darbą labai devalvavosi. Nėra pas žmones noro savo darbą atlikti sąžiningai ir rūpestingai. Bijau, kad taip yra visame pasaulyje.
Tai gi ne už darbą vertina, o pagal uždarbį – štai ir turim tokį požiūrį. Natūralų – kaip tik mūsų gyvenimui pritaikytą 🙂
Taip. Galimai ir todėl, kad mėgėjas tik bando išsigelbėt nuo nuobodybės. Profesionalas gi stengiasi būtinai visus nuplukdyt „į šviesų rytojų“. Už didelius pinigus, aišku..