Feed on
Posts
Comments

Apie vaizduotę

Kai kada, bendraujant su žmogumui, vaizduotė piešia plačią lipnią juostą ant jo burnos.

13 Responses to “Apie vaizduotę”

  1. Taškas parašė:

    Kodėl vaizduotėje? Juk pleistras telpa kišenėj.

  2. Sveikas parašė:

    kudė tik ant jo burnos?

  3. vyr parašė:

    cha cha, ir didelis svarstis iš aukštai pikiruojantis ant subjekto galvos 🙂 true true

  4. scania parašė:

    Būtum plikas, kampuotų pečių ir nervingos išraiškos – tuščiažodžiautojų iš viso nesutiktum 😉

    • grumlinas parašė:

      Nu čia ne mano variantas 😉

      • scania parašė:

        Vis tiek gi per gyvenimą tikrai teko bendraut su aštriais vyrukais – tai kaimynas, tai klasiokas, tai šiaip prie bokalo. Tai iš jų irgi galima mokytis – jie turi įvairių puikių įgūdžių. Moka akimirksniu įvertinti žmogų, prakalbinti arba išgąsdinti, apgauti ar dar kaip … bendrauti. Visko neišmoksi – jei nėra įgimtų savybių, bet kažką galima pasiimti 😉
        Galų gale nehumaniška naudoti visą arsenalą 😀
        Bet būna tokių niežų, katruos reikia kažkaip atstumti saugiu atstumu – per patrankos šūvį nuo savęs 🙂