Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie vainikus

Bir 7th, 2014 by

Vakar probėkšmais žiūrėjau reportažą iš Normandijos. Sudomino epizodas, kai karaliaenė Elžbieta II pati viena neša vainiką prie paminklo žuvusiems. Toks vidutiniškas vainikas, neša viena ranka. Prisiminiua, su kokia pompa nešami milžiniški vainikai ex-sovietinėse valstybėse, ypač kur dar neišsivėdėjusi sovoko smarvė: Rusijoje, Baltarusijoje… Ir kadangi vainikas milžiniškas jį neša du nemaži kareiviai, o fiureris tik pataiso kaspinus priėjęs.

Posted in mintys

6 Responses to “Apie vainikus”

  1. Taškas parašė:
    2014/06/07 06:31

    Gal vienintelė kareivio nebaudžiama pražanga 🙂 – klaida, kuria pataiso pats fiureris.
    Nepamenu, ant kažkurio (gal Janukovičiaus, kai anas dar vedžiojo ES vadus už nosies) dvimetrinis vainikas nuo vėjo gūsio užgriuvo.

  2. Rascallt parašė:
    2014/06/09 16:38

    Apie tuos pačius dar viena mintis – visgi turėtų būti savotiškas jausmas, kai pati QEII bent iš šalies dalyvavo tų dienų įvykiuose, ir jau 7 dešimtmečius tiesiog privalo prisiminti ir kaskart išgyventi. Etiketas būna žiaurus kartais.

  3. Sveikas parašė:
    2014/06/10 13:45

    turi dar parako bobutė…

    • grumlinas parašė:
      2014/06/10 14:55

      Vienintelė iš Normandijoje buvusių valstybių vadovų dalyvavo karo veiksmuose – netiesiogiai (kas ten princesę leis į mūšio lauką), tačiau akrinius awto vairavo ir remontavo. Ir darė tą neblogai