Prisiminiau seną žydišką anekdotą:
Du elgetos sėdi greta Romos gatvėje. Prieš vieną pastatytas kryžius, prieš kitą – Dovydo žvaigždė. Pro šalį eina žmonės, pasižiūri į elgetas ir meta pinigus tį kepurę tik tam su kryžiumi. Kito kepurė tuščia. Neskubėdmas gatve eina popiežius, pamato sceną, kurį laiką stebi įvykius, kaip kepurė to su kryžiumi vis prisipildo pinigų, o kito vis lieka tuščia. Tada prieina arčiau ir kreipiasi į tą su Dovydo žvaigžde: „Varguoli mano, argi tu nesupranti, kad čia katalikiška šalis ir šitas miestas – katalikybės centras. Žmonės tikrai nenumes pinigėlio tam, kuris sedi su Dovydo žvaigžde, ir dar jei šalia sėdi kitas su kryžiumi, jie sąmoningai duos jam daugiau pinigų, kad tau būtų skaudžiau.“
Elgeta su Dovydo kryžiumi atidžiai išklauso popiežiaus kalbą, nusišypso ir, paissukęs į tą su kryžiumi, sako: „Ej, Moiše, tu tik pažiūrėk, kas bando mokinti Goldšteino brolius marketingo!“
Moralė? Mes neretai nežinome, kas slepiasi už tokių, rehggis, akivaizdžių kitų žmonių poelgių.
🙂
🙂
Iš prancūzų folklioro: kartą du arabai sugalvojo užsidirbti pinigų …elgėtaudami. Kaip tarė –
taip ir padarė. Vakare,pargrįžo į savo buveinę vienas visai be nieko, o kitas su pilna kartonine dėže frankų.
-Ką tu sakei ,- klausia to kur grįžo be pinigų.
-Sakiau, kad neturiu už ką pavalgyti…,o tu ką sakei?
-Na, sakiau, ponai man trūksta tik 10 frankų bilietui į tėvynę….
😀 😀 😀