Sakote, nematote ryšio? Tiesą pasakius, tiesioginio ryšio nėra jokio. Tačiau, atidžiai stebint įvykius, kyla šiokių tokių istorijos inspiruotų minčių.
Sovietų Sąjunga paveldėjo agresyvumą iš carinės Rusijos. Lygiai taip pat, kaip dabartinė Rusija paveldėjo agresyvumą iš Sovietų Sąjungos. Iš esmės tai ta pati valstybė, tiesiog kitokiais pavadinimais ir valdoma skirtingų imperialistinių didžiarusiškų dinastijų, tačiau jau kelis šimtus metų turinti tikslą įsiviešpatauti pasaulyje arba bent jo dalyje. Neturėkime iliuzijų, kad tokia Rusija, kaip dabar, gali tapti geru kaimynu. Reikalingas jos destalinizavimas ir deimperializavimas, kaip kad pokario Vokietijai buvo rekalingas denacifikavimas, kad šalis pagaliau liktų pavojinga kaimynams tik ekonominiu aspektu, bet jokiu būdu ne kariniu.
Mano įrašo titulas inspiruotas kitos minties apie Rusiją Ukrainos įvykių kontekste: „Pats muša – pats rėkia“. Juk jei ne Rusijos išprovokuotas ir iki šiol palaikomas separatizmas, Ukraina jau galėjo pereiti prie maidaninių aistrų atslūgimo ir visuomenės konsolidacijos, siekiant nepaskęsti ekonominių problemų jūroje. Dabar gi prie ekonominių problemų prisidėjo ir karinės, ir nepnašu, kad tai greitai baigsis. Nes jei Ukrainos nacionalinė gvardija kupina noro numalšinti Rusijos inspiruotus separatistus, tačiau neturi realios kovinės patirties, tai kariuomenė, saugumo tarnyba ir milicija, turinčios patirtį arba bent įgūdžius panašių konfliktų sprendimui, iš esmės sabotuoja maišto Ukrainos Rytuose slopinimą. Bent jau man susidaro toks vaizdas, stebint Ukrainos jėgos struktūrų atstovų bejėgišką kapanojimąsi situacijoje.
Aha, tai kurgi tas mušimas, ir kurgi tas rėkimas?
1939.09.01, kai Aloyzičius, gavęs Visarionyčiaus garantijas Europos perdalinimui, užpuolė Lenkiją, jis tapo Blogiečiu Nr.1. Visarionyčius buvo gudresnis – durtuvą į nugarą Lenkijai jis suvarė 1939.09.17, tad jam teko tik Blogiečio Nr.2 titulas. Ir tai neilgam, nes greit du banditai susirėmė žūtbūtinėje tarpusavio kovoje ir pasaulis nuprausė kruvinas Visarionyčiaus rankas. Ir koks buvo pretekstas Lenkijos užpuolimui? Nagi pasirodo Lenkijos valstybė, atakuojama nenugalimos Aloyzičiaus karinės mašinos, ėmė irti ir Vakarų Baltarusijoje bei Vakarų Ukrainoje prasidėjo betvarkė. Tik va paminėti, kad tą betvarkę inicijavo Kominterno vadovaujamos komunistinės gaujos, pradėjusios užpuldinėti lenkų policininkus ir kariškius, deginti lenkų dvarininkų sodybas ir žudyti pačius dvarininkus, Visarionyčius nepasivargino. Rekomenduoju straipsnį ta tema – vietomis biškį antisemitinės gaidos, obettačiau tokia yra istorinė realybė, kad antisemitizmas Europoje tarpukariu (nors ir dabar, berodas, kas ketvirtas eurpietis prisipažįsta esąs šioks toks antisemitas) išsiliejo į aktyvų žydų dalyvavimą daugelyje prieš valdžią nukreiptų organizacijų, t.t. ir komunistinėse partijose.
Taigi, komunistinės gaujos puola lenkus, prasideda betvarkė, ir tada likviduoti tos betvarkės atskuba pobedonosnaja Krasnaja Armija. Lenkijai kapiec, naciai ir bolševikai Breste rengia bendrą karinį paradą.
Žvelgiant į dabartinę Ukrainą, matau beveik copy-paste nuo tų įvykių – Putlerio inspiruoti vietiniai ruskakalbiai, vadovaujami iš Rusijos atsiųstų agentų, Ukrainos Rytuose kelia betvarkę ir pradeda užgrobinėti Ukrainos valdžios organus. Skiriasi tik vėliavos – jei Lenkija buvo žudoma po raudona vėliava, tai Ukraina žudoma po Rusijos trikoloru. Krymnaš, kaip kad tarpukario Lenkijos rytinė dalis buvo prijungta prie TSRS, pakeliui prigribiant Baltijos valstybes, Užkarpatę ir Besarabiją, likusioje Ukrainos dalyje bandoma įkurti Novorosijos pseudovalstybę, taip sudarant buferį tarp Rusijos ir Vakarų.
Šiaip man neaišku, kodėl Putlerio kariuomenė iki šiol neįsiveržė į Ukrainą. Galbūt, tai ganėtinai vieninga, nors ir palyginti nuosaiki Vakarų pozicija, kuri kelia nerimą daliai Rusijos valdančiųjų dėl savo ateities, tad galimai Kremliuje dabar vyksta tyli kova tarp vanagų ir balandžių, ir pakolkas nė viena pusė akivaizdžiai nelaimi. O tuo metu gaisras Ukrainos Rytuose patyliukais kurstomas „dėl visa ko“.
Na, o žvelgiant į Slaviansko apgultį, man kažkaip galvon ateina komunistinių gaujų maištas Gardine 1939.09.17, kai sovietai įžengė į Lenkiją, tik Gardine lenkų kariuomenė ir policija gan greit numalšino prosovietinį maištą. Metodai liko tie patys – užgrobti valdžią narodo vardu, prijungti teritorijas prie Rusijos ir privrrsti pasaulį pripažinti tokią padėtį.
Ukraina’2014 = Lenkija’1939?
Bir 16th, 2014 by grumlinas
Dėl vilkinamo įsiveržimo į Ukrainą aš manyčiau yra kaltas Pootino pragmatiškumas. Jis vos nenudrožė Rusijos ekonomikos, okupuodamas Krymą, kuriame jau buvo dislokuota Rusijos kariuomenė ir kuriame buvo beprecedentiškai aukštas vietinės liaudies palaikymas okupantams. Didesnės ekskursijos į gerokai priešiškesnę Ukrainą yra Rusijai yra tiesiog nepakeliamos. Jos apdriskusių klipatų banda pasivadinusi kariuomene yra tinkama nebent kokias Čečėnijas ir atskirus Gruzijos regionus trumpai pagąsdinti, o ilgų distancijų kovoms ji yra tiesiog nepasiruošusi. Be to, į akivaizdžią stagfliaciją grimztanti Rusija negali pasiimti dar krūvos nachlebnikų, ypač, kai jau įsipareigojo Kryme kasmet išleisti po 7 mlrd USD.
Mano galva, Rusija niekada nevaldė situacijos. Ji šioje istorijoje buvo visaip kaip blaškoma geopolitinių srovių ir tik iš esmės mėgino visus įtikinti, kad Rusijos niekas nestumdo, kad viskas yra jos iniciatyva. Aš čia matau du pagrindinius žaidėjus: JAV ir Kiniją. Abu darda į chaosą katastrofiškais tempas ir pas abu reikšminga dalis valdžios tiki, kad juos išgelbėtų pasaulio hegemonija. Rusija, su savo ištekliais, pigia darbo jėga, derlingomis žemėmis, šiuo atveju yra žemai kabantis sultingas vaisius, dėl kurio JAV ir Kinija varvina seiles.
Kaslink žemai kabančio sultingo vaisiaus – taip, būtent šitaip į Rusiją žiūri ir Vakarai, ir Kinija. Vakarai jau įprato prie Rusijos energoresursų srauto ir nebegali sustoti, nuo Kinijos Putleris iš esmės atsipirko, parduodamas energoresursus dempingine kaina. Aišku, bet koks Rusijos suklupimas gali reikšti jos, kaip regioninio hegemono, pabaigą. Nes Kinija kuo toliau, tuo labiau stiprėja Azijoje, ir tik laiko klausimas, kada ji nutars aneksuoti Sibirą ir Tolimuosius Rytus,nes Rusija ten realios karinės grėsmės nebekelia. Kaslink JAV – IMHO amerikėnai norėtų Rusiją matyti kaip lokalų žandarą Vidurinių Rytų regionui, bet pavojus, kad Rusija gali prieiti prie Indijos vandenyno, stabdo tokias fantazijas.
O Putleris bando manevruoti tarp visų šitų pavojų, išdidžiai išpūtęs žandus it Kisa Vorobjaninovas 😉
Turiu tokį įtarimą, kad Pootinas jau seniai nebemanevruoja, o tik pildo Kinijos, kuriai yra parsidavęs, įgeidžius. Kitaip negaliu paaiškinti, kodėl Rusijoje nesigirdi nė žodžio apie Kiniją, kuri yra faktiškai užkariavusi Amūro upės regioną ir aktyviai plečiasi tolyn? Tai juk toks fantastiškas priešas – spalvotas, kas patiks vietos ksenofobams, su nesena karo istorija (sino-sovietų konflitai 29-taisiais ir 69-taisiais), atvirai deklaruojantis savo imperialistines intencijas, o dar visokios mongolų ordos propagandinės paralelės… Žodžiu fotogeniškesnio geopolitinio priešo nerasi.
Iš Pootino kažkas piešia tai Hitlerį, tai Staliną, bet akivaizdžiai tai yra savo kailį labai branginantis smulkus (tiek gabaritais, tiek charakteriu) banditėlis. Rusijoje yra jau įprasta, kad ten, arba diktatūra, arba chaosas, o Putinas, manau, aiškiai suvokia, kad švytuoklė juda atgal. Galimai jis sąmoningai pasirinko nuolatinėje parengtyje budintį sraigtasparnį, nuskraidinsiantį į pensiją kur nors neekstradiciniuose šiltuose kraštuose, vietoje kilpos artimiausioje degalinėje.
Čia tik mano teorija ir atvirai pasakius – norėčiau, kad ji būtų teisinga, nes kitaip reikštų, kad antrajai pasaulio branduolinio ginklo saugyklai vadovauja apsiseilėjęs beprotis.
Be abejo, Putleris yrA tam tikrų Rusijos valdančiųjų grupių statytinis, tačiau tuo pačiu jis yra ir mediatorius tarp skirtingų grupių. Ir jis valdys tol, kol tenkins tų grupių interesus ir organizuos kompromisus tarp jų. Krymo avantiūra yrA kažkas sunkiai suvokiama sveiku protu (ten nėra jokio Rusijos ekonominio intereso), man ji atrodo būtent Putlerio saviveikla, siekiant reitingų/įsiamžinimo istorijoje ir norint nukreipti visuomenės dėmesį nuo artėjančios stagfliacijos. Vienintelis bonusas – Rusijai nebereikia mokėti už Sevastopolio nuomą, tačiau tos avantiūros kaina, žvelgiant į perpsektyvą, yra žymiai didesnė, nei „santaupos“ 😉
O aš dėl saviveiklos neskubėčiau sutikti. Putinas mėgsta žaisti per marionetes ir palikti savo kolonijoms suverenumo iliuziją, kaip Armėnijoje. Užimtos teritorijos išlaikymas velniškai brangiai kainuoja. Yra daug produktyviau nupirkti kokią vietinę autokratinę valdžią, ją izoliuoti supykdant su visais regiono kaimynais, išpirkti visą energetinę infrastruktūrą ir mėgautis milžiniška investicijos grąža.
Krymo aneksija tikriausiai vyko ne dėl Putino iniciatyvumo, o dėl to, kad jis bebravuodamas įropojo į JAV neokonų spąstus.
Jei Putinas Krymo nebūtų aneksavęs, arba paskelbęs kokią nors dirbtinę Respubliką, būtų išjuoktas Vakarų, prarastų autoritetą tarp bachūrų Rusijoje ir pagal visas poniatkes nuleistas žemiau plintuso. O jei visgi aneksuotų – gautų kažkokios kritikos iš Vakarų, gal sankcijų, bet užtat liaudies palankumą išlaikytų. Pasirinkimas kaip ir akivaizdus.
Nors kitą vertus – žiūrint į Putino trisdešimtmetę meilužę – žmogui gal vidutinio amžiaus krizė? Ką jau ten besupaisysi tuos nevykėlius.
Vidutinio amžiaus krizė? Mhmm… gal tikrai viena iš priežasčių? 😉
Nu tai kai kinai išvarys rusus iš sibiro – tai jie ir lėks krymuosna, štai ir išsipildys pažadas apie mases rusų krymuose.
…jei dar liks kam lėkti… 😉
http://www.youtube.com/watch?v=ZEWgC9RQioE
Pažėkit
Pažėjom. Baisu, kai buvęs kovotojas už Lietuvos Nepriklausomybę gieda pagal buvusio okupanto dūdelę ne ką prasčiau nei Kremliaus propagandonai.