Feed on
Posts
Comments
«
»

Donatas Banionis (1924-2014)

Rgs 5th, 2014 by

Išėjo dar vienas Didysis Aktorius. Nors niekas nenori mirti…

Posted in Įdomu

16 Responses to “Donatas Banionis (1924-2014)”

  1. Pričkus parašė:
    2014/09/05 07:27

    Man jis joks ne Didysis…RIP, aišku.

    • grumlinas parašė:
      2014/09/05 07:38

      Tai, kad gyvenimo pabaigoje jis buvo įsižeidęs ant Lietuvos, kuri juo nelabai tesirūpino, ir generavo nostalgiją sovietmečiui – faktas. Čia kaip su Knutu Hamsunu – didis dramaturgas, tačiau nacistas pagal pažiūras…

      • Gunas parašė:
        2014/09/05 09:22

        Aktorius, aišku, neeilinis, tik nelabai su tarptautiniu pripažinimu gavosi- visi apdovanojimai tik vietiniai arba SSSR ir Sovietinio bloko šalių. Gal tik Tarkovskio Soliaris užsienyje žinomesnis…

        • grumlinas parašė:
          2014/09/05 10:12

          Epocha tokia… Šiaip ar taip „Niekas nenorėjo mirti“ buvo pirmas sovietinis filmas, kuriame miško broliai parodyti ne baisiais vilkolakiais, o tokiais pat žmonėmis, tiesiog kitoje barikadų pusėje

          • Gunas parašė:
            2014/09/05 10:14

            Taip, laikmetis toks… Bet tai nekeičia fakto- dauguma filmų propagandiniai, kuriuos dabar reiktų rodyti kartu su istorinio konteksto paaiškinimu. Kitaip tai lėtas nuodas…

            • grumlinas parašė:
              2014/09/05 10:30

              Lygiai taip pat Ryzenštal filmus reikia rodyti su jų istorinio konteksto aiškinimu 😉
              Beje, lygiai taip pat Grūto parke stovinčius balvonus būtina demonstruoti su jų istorinio konstekto aiškinimu, kas ir padaryta.
              Nors „Niekas nenorėjo mirti“ ne propagandinis IMHO – abi pusės ten vienodos. Ne veltui kito tokio filmo TSRSe nebebuvo sukurta – matyt, buvo surašyta instrukcija tokių filmų kūrimui. Paimk estų po desėtkos metų sukurtas „Miško našlaites“ – ten miškiniai visiškai nesimpatiški ir vienspalviai

  2. Taškas parašė:
    2014/09/05 07:44

    Labai būdinga tai, jog apie velionį mūsų „Panorama“ pranešė pabaigoj, rusų RTR – kaip pirmą žinią ir skyrė gal 5 min.
    Kad Banionio vaidmuo labai patiko Putinui- taigi, čia jokia kaltė aktoriaus. Mūsų tie cielkos nevykėliai pavydaliai bezdariai štampą uždėjo ir vsio. Bolševikai trispalviai.

    Beje, jau kaip rusų žurnaliūgos bandė iš Banionio išpešti bent kokią užuominą apie sunkią pensinyko dalią – nepavyko. Ko nepasakysi apie Regimantą Adomaitį.

    • grumlinas parašė:
      2014/09/05 07:55

      O ko tikėtis iš provincijos Šūdoramos? 😉 Čiagi ne dabartinių šūdreality šou žvaigždukė, kas jį iš dabartinių besmegenių durnadėžės smaksotojų bežino?

  3. Gunas parašė:
    2014/09/05 10:49

    Patikslinimas- Ryfenštal. Bet jos filmai yra apie įvykius gan tolimus nuo mūsų, o Banionio atveju suveikia schema „Banionis- gerai, reiškia, jo filmai- gerai, reiškia- tiesa“ ir tada klausimas, ar filmas „miortvyi sezon“ toks jau geras, ir ar stribai nepgražinti „niekas nenorėjo mirti“. Mes, kurie sovietus matėm, žiūrim kitom akim nei tie, kurie šia prasme „tabula rasa“- švarus lapas.

    • grumlinas parašė:
      2014/09/05 11:42

      Matai, yra toks aktoriukas Styvenas Sygalas aka Khuilo, kuris pastoviai antiamerikoniškus teroristus filmuoe dubasina,o va tikrovėje tai Putleriui Kryme koncertavo. Taip kad Banionis šiuo atveju kaip ir ne blogis 😉 Bent jau ne didesnis kognityvinis disonansas gaunasi

      • Taškas parašė:
        2014/09/05 14:33

        Pardon. Bliad! Bliad! x iš „N“.
        Radot, ką lyginti. Kai Žalakevičius per visus glavlitus praėjo su savo tuo filmu- šedevru, Krasauskas savo grafika visus žavėjo, Sutkus – fotografija, lietuvių architektūra klestėjo – Landsbergis kažką ten dėstė, na , muziką, be abejo, tiek to.

        „stribai nepagražinti“ – bet bliamba, ar Apuokas KOKS?! Nu, būki garbingas, Gunai, pažiūrėk filmą, bent susirask sceną, kur Laimonas Noreika – Apuokas pasako savo paskutinius žodžius…

        Filmas pastatytas 1965 metais – TSRS, taigi, subrendusio socializmo brandžiausiais metais „zastojaus“ metais… oi, koki mes dabar drąsučiai 🙁

        o ką veikei Tu, Gunai? Be abejo- buvai DISIDENTAS. Spaliukų, pionerių, komsomolcų tarpe. Ėjai darželyn, OK. o Tavo tėtukas/mamytė?!

        Lygint Banionį ir RYFENŠTAL dabar tikrai patogu. Betgi lyginti tas personas – nonsensas. Nonsensas kvadratu.

        Vienžo – nebuvo 1965 metais lietuviškos kultūros suklestėjimo, aplamai – Lietuvos nebuvo- tik LTSR… viskas, kai numirė 1940 metais, atsigavo tik po Sąjūdžio… o tas- nuo Dievo duotas ir Landsbergio/Rastauskienės… ir dar – Buškevičiaus.

        Muilintojų buvo, tas tiesa. Tada – promaskvietiškų, dabar – probriuselietiškų…Kur jau ten tiems kaimynams mūsų su jų Prahom, suomių karais, Varšuvos sukilimais, Budapeštais…

        • Taškas parašė:
          2014/09/06 06:40

          aną – viršuje kur – komentarą parašiau ne tik piktas, bet ir po nX40.

          Atsiprašau, Guno. Būtų gerai, jei Gaspadorius nutrintų pirmąją eilutę.

          O vakare per LTR pažiūrėjau pilnai filmą „Niekas nenorėjo mirti“.
          Šedevras. Genialiai pastatytas. Tik stebėtis belieka, kaip cenzūros visos praleido finalinę sceną:
          „Nacionalistinai banditai“ nugalėti. Nugalėtojai – „geriečiai“ grįžta į Centrą, ten kur Tarybų valdžia ne tik dieną, taigi, į ateitį…

          Amerikonišku studebekeriu traukiamu lietuviškų bėrių. Vadelioja milicininkas. Kėbule stovi vyriausias brolių Lokių, stribas ir partijos, vedančios visus į komunizmą sekretorius. Muzika kokia! Tikrai ne optimistinė. Lietuviško miško pakelės „mūkos“ (koplytstulpis) …

          Brolis Lokys (Bruno Oja) tik ką nušovė Aitvarą – „gudrų, žiaurų miškinių, taigi- banditų vadą“, lemiamam mūšiui apsirengusį Lietuvos karininko uniforma (sic!) , kuris net mirdamas klausia:

          -Ar žinai, kaip skauda?
          -Ne, nežinau – atsako Lokys, tik ką profesionaliai, net šiuolaikiškai pagal bojevikų štampus, pašovęs jį ir pakabina šautuvą. O juk žino, jam pačiam FIZIŠKAI skauda, tą net kelios scenos filme pabrėžė.

          Reiškia, abu kalba buvo ne apie fizinį skausmą. Gal karininkui gėda dėl 1940 metų? Gal kad amerikonai kaiman lietuviškan atėjo …studebekeriu stribus vežiojančių? Gal…

          http://www.filmoskop.org/uploads/posts/2013-04/1367239209_snapshot_01.34.jpg

          http://g1.dcdn.lt/images/pix/filmo-niekas-nenorejo-mirti-stopkadrai-64274288.jpg

          Žalakevičius graužėsi, kai Amerikoj (tiesa – Pietų) šį filmą priėmė kaip vesterną. O jis tą numatė dar filmuodamas…Kad nepadaryt filmo visišku vesternu, Apuokas (Tomkus) aprengtas drobiniais miltuotais marškiniais …

  4. scania parašė:
    2014/09/06 07:40

    Donato Banionio, tegu ilsisi ramybėje, poveikis iš ekrano – beveik mistinis. Jis tik pasirodo – ir daugiau nieko nematau. Net jei aplink jį ir didesnės žvaigždės!

  5. Rytis I parašė:
    2014/09/06 08:32

    RIP
    Kažkodėl šiais laikais bet kokie sovietmečio atributai, kaip kinas, paminklai ar prisiminimai, iškart vertinami vien kaip sovietpropaganda. Viską paslėpt, nerodyti, neprisiminti ir neminėti. Nesuprantu.. Tai juk mūsų praeitis. Kodėl ją reikia paslėpti kažkur Grūto parke, archyvuose arba išmest šiukšlynan? Manau, kad kaip tik – tai turi kasdien stovėti prieš akis, sadistiškai badyti jas, kad visi prisimintų ir žinotų, kad TAI GALI PASIKARTOTI. Didžiausia nesąmonė, kai šaukiama choru: tai ne mūsų praeitis, tai ne mūsų tėvai kūrė ir statė, visa tai vien rusas padarė. Ir viską paslėpt naudinga kaip tik tiems, kas nori, kad padarytos ne kitų, – MŪSŲ – klaidos pasikartotų 🙁

    • grumlinas parašė:
      2014/09/06 17:45

      Yra žmonių, kurie nori būti šventesni už popiežių, t.y. paneigti savo bolševikinę praeitį bolševikiniais metodais 😉

      • Rytis I parašė:
        2014/09/06 19:34

        Va va, ir toks dar yra kompleksiukas. Išvis, ar būtina istoriją vis kastruoti ir tiekti sintetiniu pavidalu? Patriotizmo nebus nuo to daugiau. Rusų kariuomenės daliniuose (ne NKVD) prieš vokiečius kariavo daugiau lietuvių (ar Lietuvos piliečių – koks skirtumas) nei pokario partizanuose, – tai dabar gyvenančių tėvai ir seneliai. Būtina juos visus nurašyti į konteinerį? Vėl skaldyt visuomenę? Juk turbūt įkalus rusų kareivių duomenų bazėj bet kurią lietuvišką pavardę galima surasti dešimtis ir šimtus pražuvusių. Vieni kovojo su vienu imperializmu, kiti su kitu…