Feed on
Posts
Comments

Važiuoju šiandien sau į paskaitas, mąstau apie gyvenimą, jau atsidūriau ant Čiurlionio tilto (čia Kaune, jei ką), minu ramiai antra juosta, žinau, kad tilto gale bus susiaurėjimas į pirmąją (iš trijų), nes ten jau baigiamas tvarkyti apvažiavimas, tai po truputį pradedu ruoštis persirikiuoti, pasižiūriu per dešinį veidrodėlį – tuščia, pasižiūriu kairėn – šalia trečia eile važiuoja tamsiai žalia bulkinė awdzi, už vairo – vidutinio amžiaus blondzinė. Staiga awdzi pradeda griežtai rikuotis į mano eilę, turėdama rimtų intencijų savo dešiniu sparnu man įvažiuoti į kairį šoną. Kiek susidomėjęs žiūriu, kada gi vairuotoja pastebės, kad ji nėra vienintelė kelyje, bet, regis, jai giliai DZYN ir jai būtinai reikia būti ten, kur dabar esu aš. Metuos dešinėn pirmoj juoston, laimei, ji tuščia, mano vietoje jau awdzi, aš pypteliu, ir matosi, kad šaunioji awdzi-vairuotoja pagaliau mane teikėsi pastebėti. Nors žvilgsnis maždaug toks: „Kol šiame kelyje važiuoju AŠ – kiti privalo pasitraukti, nes man eismo taisyklės nerašytos“. Na ką, pasukiojau išraiškingai pirštu prie smilkinio, nes ką peši iš tokių „vairuotojų“, kurios persirikiuodamos sumaltų sau dešinį šoną net nepastebėjusios ir duokdie, kad pastebėtų tokį įvykį…
Anyway – sergėkitės blondzinių su awdzi – tai gali būti reiškinys!

Comments are closed.