Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie džiaugsmą

Rgs 18th, 2014 by

Kažkada, važiuodamas karštaimylimandarbelin, suvokiau, kad džiaugsmas yra ne tikslas, o kelionė. Kelionė gali būti bet kas – gyvenimas, meilė, žaidimas, darbas – ir visa tai generuoja džiaugsmą, tarsi užviręs vanduo generuoja garus.

Posted in mintys

6 Responses to “Apie džiaugsmą”

  1. scania parašė:
    2014/09/18 05:42

    Štai todėl nuo jaunų dienų ir kalama galvon, kad reikia turėti tikslą, be tikslo esi niekas 😀

  2. Taškas parašė:
    2014/09/18 06:14

    “Aš esu kelias“ – taip sakė Jėzus Kristus.

    Dėl tikslo katalikai:
    Dieve, suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti ką galiu pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti.

    O Zuokas:
    Būk realistas- siek neįmanomo.

    O ne tik man gal – kai pasieki tikslą, pasidaro kažkodėl … liūdna.

  3. Giedrė parašė:
    2014/09/18 23:00

    Iš esmės teisybė. Pažiūrėkite, kas liūdniausiai atrodo. Žmonės be tikslo, tie, kuriems jau širdy sutema, arba niekas neberūpi. Turiu pavyzdį – dvi močiutes. Viena keliais metais vyresnė. Tai ta, kur vyresnė, nors ir po insulto yra pusaklė, vis tiek pati eina į parduotuvę, važiuoja į sodą, vakarais žiūri (gal tiksliau sakyti klauso) serialus, net su draugėm į piceriją nueina, kad išsiaiškintų, kuo ten tą jaunimą taip traukia. Žodžiu, yra savarankiška, per daug nesiskundžianti ir gana laiminga. Kitagi sėdi namie, niekur neina (nes pritingi), nelabai kuo domisi (nes irgi pritingi). Rezultatas? Ieško ligų ir būna nuolat kuo nors nepatenkinta. Et, daug aš čia prirašiau. 😉