Feed on
Posts
Comments
«
»

Biednumas kaip mąstymo būdas

Rgs 24th, 2008 by

Perskaičius kolegos scania gti mintis apie godumą ir verslo veidą ir palyginus su mano paties patirtimi, kilo tokia mintis:
Prisipažinkime, kad ir mes patys nesame riteriai blizgančiais šarvais, nes, reikalaudami iš tiekėjų prekės/paslaugos už mažiausią kainą, jį verčiame mums pateikti pusbrokį. Pavyzdėliai – „maxima“ su savo kinietiška vienkartine pigiena; firminiai prekybos centrai su gailiai mekenančiomis studentėmis konsultantų vietose ir pan. Iš savo patirties galiu pateikti iš Vakarų šalių iškeliamą kartografinę gamybą į viskokias Rumunijas ar Indijas…
Be abejo, GERA prekė gali būti NEBRANGI, bet PIGI ji nebus. Tačiau mes butent bandome pritempti prekiu kainas žemyn prie savo žemų pajamų, vietoje to, kad bandyti pakelti pajamas iki normalių prekių kainų. Tsakant, iki šiol tebeveikiame pagal schemą: „Būkim vienodai biedni“ vietoje „Būkim vienodai turtingi“

Posted in mintys

3 Responses to “Biednumas kaip mąstymo būdas”

  1. scania gti parašė:
    2008/09/25 10:11

    Kas yra kaina? Tai galimybė parduoti. Savikaina – tai tik neesminis faktorius.
    Kas yra kokybė? Tai, kas liko po konkurentinės kovos ir gamybos kaštų mažinimo.
    Kiniečių prekės įpratino pasaulį prie prastos kokybės ir vienkartinių daiktų.
    Gerų firmų prekės įtartinai dažnai nepateisina vilčių…

    Bendras vaizdas visų šitų ir kitų faktorių – neaiškus ir nenuspėjamas.
    Ypač, jei pažiūrėt iš šono – šitoks progresas, o žmonija nesugeba pasidaryti maisto be nuodų?! Nesugeba pasidaryti automobilių, kurių nereikėtų remontuoti bent pora metų?! Šitokia pažanga ir demokratijos siautėjimas, o korupcija bujoja kaip specialiai auginama?!
    Spėliojam, kuris daiktas geresnis, kai iš esmės abu blogi…

  2. grumlinas parašė:
    2008/09/25 12:00

    Matai, vistik savikaina ir kaina turi tiesinį ryšį. Juk kadaise kinietiška prekė buvo kokybės simbolis (prisimink frotinius rankšluosčius, termosus, kedus). O šiandien mes matome vienkartinį pusbrokį. Kas atsitiko? Žemos kainos poreikis, generuojamas pirkėjo, per tiekėją/pardavėją iššaukia savikainos mažinimą gamyboje, o tas įmanoma tik (esant ir taip mažai darbo jėgos kainai) iki minimumo mažinant žaliavos kainas, kas reiškia esminį žaliavos kokybės suprastėjimą. Todėl šiandien mums kinietiška prekė tapo prastos kokybės sinonimu.
    Kiek kitoks pavyzdėlis iš mano interesų srities: užėjęs į žaislų skyrius visokiose maximose/norfose/etc, gali rasti aibę pigių a-la LEGO tipo konstruktorių, pagamintų Kinijoje. Jų kokybė svyruoija nuo beviltiškos iki prastos (esu pirkęs ne vieną įvertinimui). Taigi, šiknarankiai kiniečiai nesugeba nieko doro? Nu-nu… LEGO grupė atidarė gamyklą Kinijoje, kur gaminami originalūs LEGO konstruktoriai (jų tarpe Star Wars serija, kur veikia ir licenzijavimo taisyklės). Kokybė niekuo nesiskiria nuo pagamintų Danijoje ar Šveicarijoje, kur yra europinė gamyba – tiesiog kokybės kontrolė yra veikianti. Yra vienas „bet“ 😉 Kaina irgi nesiskiria 😉 Galbūt situacija kiek kitokia – gamybos perkėlimas į Kiniją leido neužkelti licenzijuotų konstruktorių kainų, kaip kad būtų nutikę Europoje. Taip kad kokybiška prekė gali būti pagaminta ir Kinijoje, jei tik pirkėjas sutinka su kaina.

  3. scania gti parašė:
    2008/09/25 12:21

    Visa mano gyvenimiškoji patirtis sako, kad kainą nustato tik galimybė parduoti. Gal kas sumažino kokią nors kainą, jei ji smarkiai viršijo savikainą?! 😀
    1 Kokybė priklauso nuo kainos: daiktas, kuris yra prastas už 10 litų, bus net ir labai geras už 1 litą 🙂
    2 Kaina priklauso nuo gudruolių kiekio, užvertusių rinką tokiomis prekėmis. Jei gudruolių per daug – kaip su butais, kaina kris 🙂
    3 Gudruoliai gaminami godulio. Nes tik godumas verčia žmones gaminti niekam tikusias prekes, dar ir verčiantis per galvą…