Planuodami atostogas Bodrume, numatėme kelionę į Kosą Graikijoje. Viešbutyje iš vietinės turkiškos turizmo agentūros, kuri organizavo mūsų tranzitą iš/į aerouostą, nusipirkome kelionę. Iš esmės tai buvo mikriukas nuo viešbučio iki Bodrumo uosto ir keltas į Kosą plius sugrįžimas, visa tai kainavo 30 GBP žmogui.
Mikriukas mus pristatė į uostą, ten gavome kelto bilietus, pakeliui sužinojome, jog jei pase turi Kipro turkų respublikos antspaudą, tai į ES neįvažiuosi, ir praėjmoe kontrolę, analogišką kontrolei aerouoste, t.y. metalo detektorius, daiktų prašvietimas, diržai-batai etc.itd. Dar gavome į pasus išvykimo iš Turkijos štampą ir pagaliau buvome savo kelte. Didžiulis katamaranas, sėdynės kaip autobuse, telpa keli šimtai žmonių. Kelionė truko kokias 25-30 minučių, pagaliau mes Kose. Graikų pasieniečiai tingiai atsivertė mūsų pasus ir net nelabai žiūrėdami į jų turinį, įleido į šalį.
Miestas labai gražus, tvarkingas, švarus. Iš pat pradžių kavinukėje išgėrėme kavos, lengvai užkandome ire pradėjome pasivaikščiojimą. Šiaip Kose yra nemažai Senovės Graikijos ir Romos palikimo, bet iš garikiško apsiribojome Agora (apie ją bus atskiras reportažas), o iki romėniško jau nebepriėjome, bo ir taip nusivaikščiojome, o aš norėjau detaliai apžiūrėti buvusią kryžiuočių pilį (apie irgi bus atskiras reportažas).
Gerokai paslampinėję-pažioplinėje po miestą, pavalgėme lengvus pietus centrinėje miesto aikštėje (tarp kitko graikiškas alus visai geras, o graikiškas fetos sūris kur kas skanesnis už turkiškus), tada aplankėme tą buvusią kryžiuočių pilį. Po jos atėjo metas lengvam desertui su kava ir beliko grįžti į laivą.
Graikų pasieniečiai šįkart nesivargino net atversti mūsų pasų, jiems užteko pažvelgti į viršelį ir į mūsų veidus 😉
Vėl pusvalandis kelio, sąžiningi turkų pasieniečiai atidžiai patikrino mūsų pasus, įkalė į juos atvykimo Turkijon štampus, o paskui mikriuku namo. Pakeliui apturėjome įspūdingą vėlaivakarinę kelionę vingiuotais kelnų keliukais, kuriais teko vežti vieną porelę į jų viešbutį kažkur nežinia kur. Po šitos kelionės mano moteriškės ilgai negalėjo atsigauti, o kartu važiavęs anglas stačias prie baro įkalė porą brendžio.
Vienžo, Kosą užskaitome, ir jį tikrai verta aplankyti.
Fotogalerija Flickr’yje
Ooo, Kosas. Buvau, mačiau, patiko. Tikrai yra ką pažiūrėti, ne tik bambą prieš saulę pavartyti 🙂
Na, mes ten tik pusdienį tebuvom, bet aišku, kad būnant tose apylinkėse tikrai verta apsilankyti, bo dar daug liko neapžiūrėtų grožybių