Vakar brangiausioji išvirė barščių su frikadelėmis aka kukulaičiais. Įsipyliau, iš šaldytuvo išsiėmiau grietinės, įsidėjau porą šaukštų ir nulaižiau tą šaukštą. Ir prisiminiau tai, ko dabartinė jaunoji karta jau net neįsivaizduoja – grietinę sovietmečio valgyklose. Kas prisimena tuos laikus, prisimena ir granionus stakanus, iki pusės pripiltus grietinės, turbūt skirtos pagardinti valgiams, tačiau tapusios pačiu valgiu – su batonu tai buvo vienas iš patiekalų. O Rusijoje, kur anuomet man teko būti ne kartą, tai buvo privalomas patiekalas, nes vienas iš nedaugelio valgomų dalykų, kai tekdavo rinktyis tarp kotletų iš duonos ir neaiškios kilmės befstrogeno. Net kai ji būdavo biškį praskiesta, vistiek tai buvo skaniau, nei sovietinio obščepito šedevrai.
Pamąsčiau, kaip mes nužygiavome toli nuo šitų laikų… Ir sėdau valgyti barščių. Buvo labai skanūs.
Apie grietinę
Vas 2nd, 2015 by grumlinas
Vien žo:- niam, niam…skaniai parašyta…
O tu žinok, susimąsčiau, kad tikrai skanus maistas buvo savo laiku 😉
Vaikystėj viskas atrodė skaniau. Štai, kad ir aš nesenai sugalvojau pasidaryt „ūbaginės“ (duonos gabaliukai, vanduo ir cukrus), kaip kadaise mane senelis vaišindavo. Nu ir nebe tas…
Duona sintetinė? gali būti. Kitas pavyzdėlis – vadinamoji tušonkė skarbonkėse – kažkada tai buvo mėsos gabalai, dabar gi – faršas iš atliekų. Na bet tai yra rinkos ekonomikos problema, nes lenkai gamina ir normalę tušonkę, tik slovikuose 😉
Ubaginė ir dabar skani. Viskas priklauso nuo duonos.
Duona, tarp kitko, vis prastėja.
O vis dėl to, skanūs būdavo:
-karbonadai kavinėje “JŪRATĖ“, na, tokie, kad vos tilpdavo lėkštėje
-koldūnai mažame miestelyje pakeliui pajūryn…Viduklėj…
– čeburekai tuometinėje gal Gorkio gatvėje, praėjus Aušros vartus aukštyn, po kaire
-koldūnai Kauno gatvės bevardėje valgykloje prieš Gelenžinkeliečių rūmus
-krevėtės ir šašlykai ankstyvajame „Rambyne “
-rūkyti ešeriai ir vobla „Gintare“
-kepta duona Bizone? (prie Tauro alaus daryklos)
-žirniai vėlyvajame „Rambyne“
-Kijevo kotletai „Neringoje“, na, ir – „Tulpėje“
-daktariška dešra be nieko žiūrint pirmadieninį filmą k/t „Lietuva“
etc
Oho, platus diapazonas…
Viduklės koldūnus žinom
Čeburekous ir čenakus Gorkio gatvėje žinome
Kijevo kotletus „Neringoje“ ir „Tulpėje“ žinome
Kewlės kojas su žirniais „Žemaičiuose“ žinome
Tai, va, pats laikas aprašyti tuos ir kitus gūdaus socializmo cūdus. Visai rimtai. O tai tas niekadėjas Užkalnis visai uzurpuos besigirdams koks ans šaunus yr 🙂
Dar beliašai iš vežimėlio prie „Lietuvos“ k.t. Pamenu, žiemą, karštutėliai, pasaka.
Hmmm, aš prisimenu pyragėlius su mėsa – 5 kap. 😉