Iš visokių juodraščių draiskanų susiformavo kai kurios mintys apie padėtį Rusijoje.
Rusijoje iš esmės nebėra nuomonių laisvės, nes masinės informacijos priemonės daugiau ar mažiau valdomos Kremliaus ir formuoja tokią nuomonę, kuri naudinga Kremliui. Užpropagandinta visuomenė nebesugeba savarankiškai mąstyti ir tik perima jau gatavą surogatinę nuomonę tipo „Krymnaš“ ar „Kiejvskajachunta“. Surogatinė nuomonė pasižymi paprastumu ir blokiškumu: pastoviai transliuojami tam tikri propagandos blokai leidžia fragmentuoti supratimą apie pasaulį į „jie-mes“, nutraukti supratimą apie priežasčių-pasekmių ryšius ir taip eliminuoti savarankišką požiūrį į pasaulį. Be abejo, žmonės kaip individai buityje ar darbe tebeveikia savarankškai ir adekvačiai, tačiau kolektyve jie jau tik minia – tesugeba retransliuoti jiems įskiepytus propagandos blokus.
Galima parieštarauti, kad egzistuoja ir opozicinės masinės informacijos priemonės, tačiau jų įtaka iš esmės niekinė dėl mažos sklaidos. Opozicija gi praktiškai nebeegzistuoja tiek dėl vidinio silpnumo, tiek dėl efektyvios Kremliaus vykdomos anti-opozicines politikos per surogatinės nuomonės skiepijimą. Visa tai tam tikra prasme paverčia beprasmiškomis demokratines procedūras (pvz., rinkimus), nes jų rezultatai yra tiek kontroliuojami Kremliaus, tiek apspręsti minios mentaliteto. Taigi, turime elementarų fašizmą – „Viena tauta, viena šalis, vienas fiureris, ooops, caras!“.
Rusų tautai toks gyvenimas kaip tik: darė tyrimą, tai rusams pofik tiesa ar laisvė, jiems tik paėst rūpi.
Nu kodėl – jiems reikia ir tiesos, ir laisvės. Tik kad tai turi būti „Ruzke pravda“ ir „Ruzke svoboda“
Einu ieškot to tyrimo. Jiems nei laisvės reikia, nei teisių.
Va:
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/ismokto-bejegiskumo-sindromas-rusams-reikia-ne-zmogaus-teisiu-o-sotaus-gyvenimo-57-482679
Voblemba. O aš iš jų tikėjausi kažko daugiau… 😉
O kada ji ten buvo? Nuomonių įvairovė.
1917-1920. 1985-1995. IMHO.