Žvelgiant į internetus užplūdusius selfius, kažkaip su gailesčiu suvoki, kad epocha, kai fotonuotrauka buvo viena iš meno rūšių, praėjo. Šiandien tai viso labo būdas bandyti iššokti virš minios, bet kai visa minia šokinėja – nieko iš to nesigauna.
Apie ką aš? Apie tai, turbūt:
Dr. Drahomir Josef Ruzicka, 1918, Pennsylvania Station, New York City
P.S. Į fotomenininkus netaikau, jei ką 😉
Jooo, selfai jėga! Sekantis etapas: selfas vietoje tatoo…
Na, selfis voetoje tatoo tikrai geriau, nes man tatoo toks babuinų lygmens grožis…
Kiek teko kazkur skaityti, psichiatrai selfie pripazino psichiniu sutrikimu. Jei ka, nieko izeisti nenorejau 🙂
Na, gal ne psichinis sutrikimas, tačiau kad tai problema – faktas 😉
Selfiai mažiau pažeidžia įstatymus, nei geležinkelio stočių fotografavimas, kai pažeidžiamas pakliuvusių į kadrą privatumas 😉
Šiaip selfiai mažiau žudo fotografijos meną, negu Vilniečių Vambzdis visą mena 😀
Fotografų ir dabar yra.
Ir MariukasM yra pagavęs meniškų kadrų! Tikro meno!
Taigi fotografijos menas gyvas, fotomenininkų kiekis, per visą pasaulį netgi didesnis, nei tada, tiesiog procentaliai jų nuotraukos skęsta selfiuose.
Yep, tačiau turiu omenyje nuotraukas, kurios stulbina jėga, kaip kad mano įdėta
O tie tamsūs miestai žvaigždėtame danguje? Net šalta žiūrint į tą erdvę. O juk ten gryn šiuolaikinis darbas 🙂