Feed on
Posts
Comments

Apie dailidės sūnų

Kai kada pamąstau, kaip galėjo pasisukti pasaulio istorija, jei ne vienas dailidės sūnus. Įtariu, kad jis buvo pramokęs tėvo profesijos, bet va vieną dieną išėjo pasaulin. Mes taip nepasiryžtame…

Johnny Cash – Jesus Was A Carpenter

20 Responses to “Apie dailidės sūnų”

  1. VyneTu parašė:

    Trūksta (pasi)tikėjimo!
    Visus su Velykomis! 🐣
    Nuotaikingų kiaušų daužytuvių! 😉

  2. Taškas parašė:

    Sveiki, sulaukę Šv. Velykų!

    Saulėtos dienos, mišrainės baltos, gėrimų gausos, kiaušinių… pardon- margučių- kietų, svečių – tik lauktų + lengvų pagirių!

    http://img.najmama.sk/stories/Ilustracne/velka_noc_svet_4.jpg

    https://www.youtube.com/watch?v=76RrdwElnTU

  3. Voldemaras parašė:

    Aš ir mano antroji(geresnioji 😊) pusė linkime būti saikingiems ne tik prie stalo, bet ir
    visur kitur……su šv.Velykom!

  4. Olgerdas parašė:

    Tik dailides sunus?.. Ar ne keista, kad kazkoks dailides sunus sukele toki triuksma, kurio aidai dar dabar tebesigirdi?.. O kas, jei jis nebuvo vien dailides sunus?.. O kas, jei jis nebuvo vien tik zmogus?.. Beje, kodel gi buvo, jei jis prisikėlė? Juk krikscionys kaip tik dabar svencia jo prisikelima.
    Zmona pasakojo, kaip mokykloj mokytoja aiskino, kad žmones skaiciuoja metus nuo legendos (taip mokytoja sake) apie Kristu. Zmona klause klause ir staiga pagalvojo, tai kodel dabar staiga metus skaiciuoja nuo kazkokios legendos, tai visai nelogiska, nu gi kazkoks nesusipratimas skaiciuot metus nuo legendos, dargi ir ateistinio nugalejusio (? 🙂 ) socializmo laikais… Juk logiskiau butu skaiciuoti, na, bent jau nuo kokio spalio revoliucijos laiko, arba nuo Lenino gimtadienio… O cia, kazkokia legenda… Kodel jai teikiama tiek demesio, jei tai legenda?.. Kazkoks kyba komunistu nedaziurejimas ar ka? Ir staiga zmona susimaste, avdrug tai visai ne legenda?..
    Tai va… 🙂

    • grumlinas parašė:

      Eksperimentų buvo: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pranc%C5%ABz%C5%B3_revoliucinis_kalendorius
      Kaslink legendos-nelegendos – mes per mažai žinome tų laikų istoriją, kad galėtume vienareikšmiškai pasakyti jog tai legenda arba nelegenda

      • Olgerdas parašė:

        Nujo, zinomi dalykai. Jo, taip buvo. Pasakyciau, Prancuzija tuomet pasirinko kelia, kuri net ateistisku nepavadinciau, na labiau tianet i kazkokio bezpredelo pusę, plius kazkokie nacistiniai elementai (Biblijos deginimas, aisku ir ivairiu kitu neitikusiu autoriu knygos)… Kazkas tai vadina laisve, bet ta laisve, na, tokia lyg ir nezmoniska, t.y., pseudolaisve. Prancuzai kaip tauta iki siol nesioja ta revoliucijos nasta, srebia ta revoliucine „kose“. Ta nasta vidine, dvasine. Savo laiku jie patys taip pasirinko, tai va, turi ka turi… Hmmm…, o gal tai ir yra laisve: kai kiekvienas pasirenka tai, ka nori, bet neisvengia savo pasirinkimo pasekmiu?.. Kazkodel dauguma zmoniu tu pasekmiu ir nenori, tenori tik rinktis :))))… Bet taip nebuna. Yra veiksmas, yra ir atoveiksmis.

        • grumlinas parašė:

          Prancūzai bent kažką pasauliui davė savo revoliucija tipo „LAISVĖ, LYGYBĖ, BROLYBĖ!“. O paimk bolševizmą – ką jis davė, duoda ir duos pasauliui?

          • Olgerdas parašė:

            Su bolsevizmu kaip ir viskas aisku. Bet laisve viskam- taip pat ne panaceja… Ir dar didelis klausimas, ar viskam. Jei kazkas leidziama, vadinasi yra kazkas, ka uzdraude. Konkreciai siuo metu pasaulyje eina ziauri kova pries krikscionybe, krikscionis, uztat ant pjedestalo iskeliamos įvairiausios anomalijos, neretai pakankamai bjaurios ir nenaturalios. Esi apsiskaites 🙂 ,tai turetum ir tai zinoti. Tai va, vadinasi nera jokios laisves, brolybes, lygybes… Ir zmones patys niekad nesukurs tokios visuomenes, tokios sistemos, kurioje niekas nesistengs kitam pakenkti. Nes musu viduje (nuo pat gimimo) yra tam tikra substancija, kuri skatina mus daryti tai, kas bloga, kenkti kitam, na, ir sau taip pat, nes nereik manyt, kai nekenti kito, tai pats liksi sveikas. Blogis prie musu prikimba automatiskai, be jokiu pastangu, buti egoistu pvz yra labai nesunku, bet pabandyk kazka gero padaryti, pabandyk pasistengti del kitu, del ju geroves, iskart pamatysi, kaip sunku ta daryti, tu nenori to daryt, na, nes pirmiausia matai tik save…
            Zodziu, problema ne politinese sistemose, ji kur kas giliau, nes ji mumyse, kiekviename is musu. Krikscionys tai vadina nuodeme, na, o paprasciau pasakius, tai yra vidinis neigalumas, kuris trukdo mums kvepuoti pilna krutine. Ir neigalus esame visi…

            • grumlinas parašė:

              Pesimistas tamsta, vienok… 😉

            • Olgerdas parašė:

              Tenka rasyt P.S. bo zapomnialem 🙂

              Ta visuotinio (ir kartu asmeninio) neigalumo dilema issprende Kristus ant kryziaus… Zmogus, patikejes tuo, kad Kristus tai atliko, tampa laisvu nuo sio neigalumo. Si laisve visu pirma vidine, paprasta akimi ji nematoma. Nors, gali buti ir matoma, ypac tai liecia atvejus, kai zmogus yra nuo kazko priklausomas (pvz zalingi iprociai). Bet ne tik tai. Keiciasi ir zmogaus elgesys, santykiai su aplinkiniais (jis jau ir juos mato, ju poreikius, bedas ir pan., o ne tik save), poziuris i ivairiausius dalykus, pvz buna, anksciau zmogus bijojo pasakyti savo nuomone, dabar gi jis ima buti savimi. Bet turbut labiausiai ta laisve matoma zvelgiant kaip zmogus bendrauja su kitais: anksciau dazniausiai buves susikoncentraves i save (tipa pozicija „maja chata s kraju, nicevo ne znaju“), dabar gi zmogus tampa socialiu: jam ne dzin, kad kitam sunku, jis i kitus ziuri kitomis akimis. Ir pan. Na, argi tai ne laisve?…
              Politines sistemos gali buti ivairios, bet jos nepadaro musu nei laisvais, nei laimingais, kadangi ta nelaisve yra musu viduje, o mus islaisvina butent va stai tas dailides sunus, is tiesu, Dievo Sunus… Ir su religija tai turi tiek pat rysio, kaip kilbukas su baletu… 🙂 Butina skirti religija (kaip apeigu institucija) ir asmenini vidini nuosirdu tikejima. Pirmu atveju tai tera tik apeigos bei neretai isgalvotos dogmos, uztat antras atvejis igalina giluminius pokycius mumyse. Religija man nepatinka, nes ji su savo apeigomis uzmusa mumyse net ta mazyti troskima Dievo, gerio…
              Sory uz „paklode“ 🙂 … Paprastai vengiu rasyti ilgus komentus.

            • grumlinas parašė:

              Omane Dievas numatė būti ateistu 😉
              Čia ne mano, čia S.J.Lec mintis

  5. Olgerdas parašė:

    Ne pesimistas, greiciau realistas 🙂 …

  6. Olgerdas parašė:

    „Omane Dievas numatė būti ateistu 😉
    Čia ne mano, čia S.J.Lec mintis“

    Nors ir prilkolnai skamba, megstu jumora jei ka :), bet visgi tai- netiesa, zmogus akivaizdziai tiesiog bando neigti tai, kad jis pats taip pasirinko, tai tiesiog ima ir sposina.
    Kiekvienas zmogus yra laisvas rinktis. Dievas mus sukure laisvus rinktis bet ka, net neigti Dieva. Dievas gerbia kiekvieno pasirinkima. Tik va nesame laisvi isvengti tu pasirinkimu pasekmiu… Jei butu kitaip, butu chaosas, dabargi viskas ok, pasirinkai kazka pavojingo- gausi nosin, liaudiskai pasakius, tskant, nestoj pod streloj, a jesli uz resyl tam vstatj, to neplacj kogda polucis po baske… 🙂 Nenori nukentet- laikykis taisykliu. Ziurek, kas butu, jei nesilaikytume KET, polnyj kasmar butu :), tai vat ir kitose gyvenimo srityse tas pats 🙂

    • grumlinas parašė:

      Teisingai S.J.Leco frazė skamba: „O gal Dievas mane numatė būti ateistu?“
      Ir iš tikrųjų aš ne ateistas, o laiusvamanis, čia yra esminis skirtumas: ateistas kovoja prieš religijas, laisvamanis pripažįsta kitų teisę būti religingais, jei tai netrukdo jo poreikio nebūti religingu.


      Kaslink pasirinkimo – yep, mes renkamės, ir Dievo buvimas/nebuvimas nėra esminis dalykas, mums renkantis. Tiesiog tikintiems Dievas yra tarsi apsauginis tinklas papildomai prie laisvos valios, o ateistai/laisvamaniai turi tik laisvą valią.

      • Olgerdas parašė:

        „Tiesiog tikintiems Dievas yra tarsi apsauginis tinklas papildomai prie laisvos valios, o ateistai/laisvamaniai turi tik laisvą valią.“

        Tikintiesiems niekas (net Dievas) nedraudzia nuplesti ta tinkla… Jie ji savanoriskai pasirenka, matydami to tinklo nauda. Tad tikintieji yra taip pat visiskai laisvi 🙂 …

        • grumlinas parašė:

          Jei tiki, kad kažkas stovi virš tavęs – škias, apsauginis tinklas yrA

          • Olgerdas parašė:

            O ka, negi blogai, kad jis yra? Man tai jis netrukdo 🙂 … Kita vertus, kaip ir sakiau, niekas man nedraudzia jo atsisakyti. Bet nenoriu. Su juo yra dobrze 🙂 … Tak jest biezpieczniej 🙂 Man netgi tai atrodo logiska- kam lysti ten kur nesaugu? Elkis tam tikru (saugiu) taisykliu remuose- ir neteks raudonuoti is gedos. Vaikscioti uz ribos- odnako, tai yra ne tik nesaugu, bet ir kvaila.