Priš porą dienų važiuoju iš karštaimylimodarbelio namolio. Artėju prie pėsčiųjų perėjos, priekyje link jos dešiniu šaligatviu artėja keletas jewnuolių. Kažkaip pradedu stabdyti kiek anksčiau nei įpratęs ir OOOPS!!! Vienas iš jewnuolių dar kokius 3-4 metrus iki sankryžos nežiūrėdamas šoka gatvėn man priešais. Nu ką, avarinis stabdymas su parašiuto išskleidimu ir ABSo tratėjimu ant asfalto 😉 Jewnuolis pašiurpęs žiūri, aš irgi ne mažiau pašiurpęs… Blemba…
Ok, važiuodamas toliau, klausausi M1+, eina kažkokia reklama tipo mergaitė skambina tėveliui, labai pasiilgo, greičiau parvažiuok, jis tipo greitina awto nžžž ir BUM!!! Na ir socialinis balsas „Neskubėkite, jei nenorite, kad Jūsų vaikia augtų vieni“
Ok, moralė aiški, neskubam. Abi gatvės pusės nustatytos priparkuotais awto, ir staiga šoniniu regėjimu kažkaip pamatau, kad anas priekyje tuoj išvažiuos prieš mane. Ir akurat – matomai, neapsižiūrėjęs, šoka prieš nosį. Nu aš, kadangi ir neskubėjau, ir buvau budrus- tik pristabdžiau. Bet vistiek – kokie 10km greičio viršaus – ir man suremontuotų priekinį sparną. O gal ir keleivio dureles 😉
Vienžo, jei kažką JAUČIATE – įsiklausykite. Bo žmonės skuba. Skuba nežiūrėdami.
Apie nuojautas
Bal 8th, 2015 by grumlinas
Ugum. Nuojauta būtina. Ir matyti, ką kitas galvoja. Kažkada pasakiau vaikui, kad vairuotojas privalo žinoti, ką kitas galvoja ir ką tuoj padarys. Tai pradėjo juoktis, tipo, neįmanoma. Bet kol nuvažiavom ir pati kažko išmoko 😉
Yep, be nuojautos vairuotojui niekaip 😉
O aš Gaspadoriau už Tamstą metais vyresnis PCS – šnikas iš VISI tada [3 metus tai studijavom tą patį – keli mano klasiokai irgi geodezijos inžinieriai, dalinomės konspektais….], tai dabar daktarai mane kas 2 m. vaiko į medkomisijas vairavimui, o ir pats mąstau ar ne laikas sūnui perleisti tą malonumą pavesti senelį pavežioti [nors jis jau važinėja apie 15 metų]. Beje jis irgi blogeris, jūs esate bendravę….
Oplia 😉
hmmm… o kodėl vaiko į tas medkomisijas?
Ir kaip kūdikio, t.y. sūnaus, nikas?
Vienžo du komplektus akių reikia nešiotis, na ir du protus privalėtum jei galėtum, bo vienas gali nustoti mąstyti, nesvarbu kieno smegdežėje…