Kelios nesušukuotos iki galo mintys, bet joms gresia tradicnis likimas: nugrimzti grumlinas.lt juodraščių liūne amžiams
Dabartiniai Kremliaus valdovai kupini imperinių ambicijų ir siekia atkurti Rusijos imperiją. Šitą frazę nekart esame girdėję per masinio informavimo priemones, vieni su ja sutinka, kiti – ne, tačiau toli gražu retas susimąsto, kas gi po ja slypi.
Rusija istoriškai vystėsi kaip kontinentinė valstybė, kuri plėtėsi užimdama naujas teritorijas ir jas po to įsisavindama. Nesvarbu, kas tose teritorijose buvo – silpnesnės valstybės ar tiesiog gentys – visų jų laukė panašus likimas – užgrobimas-pavergimas. Analogiškai savo laiku plėtėsi kita didžiulė kontinentinė imperija – Kinijos. Ir jas abi vienija tas pats imperijų vystymosi principas: judėjimas yra išlikimas, sustojimas yra žūtis. Kinija, kažkada buvusi galingiausia pasaulio valstybe, sustojo, kai jos valdovai nutarė, kad visos aplinkinės valstybės žymiai silpnesnės. Ir ką gi – XIX-XXa. tapo Kinijai milžiniškų išbandymų metais, kuriuos ji su vargu sugebėjo pragyventi, ir tik dabar pradeda atkurti savo buvusią didybę.
Ir visos kitos imperijos (Ispanijos, Portugalijos, Osmanų, Britanijos, Prancūzijos, Austro-Vengrijos, Vokietijos) taip pat gyveno pagal dviejų strategijų metodą: 1) ekstensyvus teritorijos išsiplėtimas ir 2) intensyvus vystymasis. Kai šitie du metodai sėkmingai persidengdavo – imperijų vystymasis sustiprėdavo: teritorijos išsiplėtimas iššaukdavo inensyvų vystymąsi, o tas vystymasis tiek sukeldavo poreikį naujoms teritorijoms, tiek galimybę tas teritorijas įsigyti. Tačiau užtekdavo dėl vienų ar kitų priežasčių sutrikti vienam iš metodų – viskas, imperija (kai kada lėtai, kai kada greitai) žlugdavo. Be abejo, ne visos imperijos smuko iki tokio pačio lygio, ujžtenka palyginti Britaniją ir Turkiją.
Grubiai imperijas skirstau į du tipus: 1) jau minėtos kontinentinės (Kinija, Rusija, Osmanų, Austro-Vengrija) ir 2) užjūrinės (Ispanija, Portugalija, Britanija, Prancūzija, Vokietija). Ir gaunasi įdomus dalykas – kontinentinės imperijos krizių metu arba išlieka/išgyvena (Rusija, Kinija), arba subyra smulkiais gabaliukais (Osmanų, Austro-Vengrija). Tuo tarpu užjūrinės, krizių metu praradusios savo užjūrio teritorijas, išlaiko pagrindinę dalį beveik nepakitusią (Ispanija, Portugalija, Britanija, Prancūzija), arba tik kažkiek apskabytą (Vokietija). Yep, Vokietija kažkada iki 1PK turėjo užjūrio kolonijų, kurias prarado pagal Versalio taikos sutartį.
Bet grįžkime prie Rusijos. Rusija, įgavusi imperijos kūrimo pagreitį po Petro I valdymo, gana ilgai sugebėjo laikytis ant dviejų strategijų kombinavimo bangos. Dalis kitų valstybių (kurių interesams ji nekliudė) Rusija žavėjosi ir sekė, kitos (kurių interesus ji pažeidinėjo) nekentė ir su ja kovojo. Tačiau vėlgi – reikia suvokti, kad imperijų be priešų nebūna. Ir kuo priešai stipresni – tuo ir imperija stipresnė, nes taip ji priversta augintis vis galingesnius raumenis. Nes jei sustosi – žr. aukščiau – žūtis.
Taigi, Rusija vystėsi pagal imperinį scenarijų. Nzn, gal ir egzistavo kažkoks kitas Rusijos kelias, bet ji nuėjo šituo keliu. Pirmą kartą esminis pavojus Rusijai kilo po 1PK ir Pilietinio karo. Bet čia ji sugebėjo atsipirkti tik dalies teritorijų praradimu, tačiau po 20 metų, bolševikinė Rusija kartu su nacistine Vokietija pradėjo 2PK ir po jo sugebėjo atsiimti beveik visas prarastas teritorijas (išskyrus Suomiją ir Lenkiją). Ir netgi tapo savotiška užjūrine imperija – beveik pusę Europos užimančios soclagerio valstybės tapo TSRSo kolonijomis.
Tačiau vėlgi – pokarinė imperinė idilija tetruko 45 metus, Afganistano avantiūra ir ekstensyvi ekonomika privedė Rusiją prie krizės slenksčio. Ir čia jau buvo prarastos nebe vien trys Baltijos valstybės, Vakarų Ukraina, Vakarų Baltarusija ir Besarabija, kaip kad po Pilietinio karo, o visos „sąjunginės“ respublikos. Ir ne tik – visa soclagerio kolonijinė sistema žlugo. Aišku, išliko dalies naujų po TSRSo subyrėjimo susidarusių valstybėlių pavaldumas Rusijai (dalinis soclagerio surogatas), tačiau tai jau nebe imperinė Rusija prieš 1PK ar TSRSas kokiais 1980m., kai niekas nesitikėjo, kad po 10 metų socimperijos nebeliks.
Žvelgiant į šiandieninę Rusiją, aš matau, kad jos gyventojams bandoma įdiegti Rusijos imperijos/TSRSo atkūrimo idėją ir ji netgi realizuojama per kaimyninių valstybių destabilizavimą: Padniestrė, Abchazija, P.Osetija, Krymas, Donbasas. Ir čia Krymas tapo tuo lakmuso popierėliu, parodžiusiu, kad Rusijos teritorijos plėtimas gali tapti esminiu nacijos konsolidavimo faktoriumi. Tačiau kad tas faktorius veiktų – reikia nuolat plėsti teritoriją. Kaimynų sąskaita.
Taigi – reikalinga idėja-šerdis, kuri leistų išlikti. Nesvarbu, geru arba blogu. Nesant idėjos, prasidės visuomenės ir valstybės degradavimas. Pravoslaviškasis tamsumas, pateiktas kaip tradicinės vertybės. Didžiarusiškasis šovinizmas, pateiktas kaip valstybinė ideologija. Valstybės tikslas – TSRSo atkūrimas, kaip imperinė mintis į mases.
Taigi – Rusijos imperija, pirmyn!
Gaspadoriau, pamiršai pamynėt, kad ruskeliai dar ir Lietuvą bando užkariaut 😉 Kaip čia dabar taip neapdairiai imperinius užmojus nutylėjai ?
Ne tik Lietuvą, btw 😉
O pats ką, manai kad Rosijanija aplinkinimas neša gėrį ir saldainius? Dat kartą kartoju – skaityk istoriją.
Ką aš manau apie RU kaiminystę ? Turim bedų, jei trumpai 😉
Gaspadoriau, istorijos žinios mano gana kuklios, bet ne ant tiek, kad nesuvokčiau esamos grėsmės. Tai liečia ne tik Rusiją ir Vokietiją: 1940 metų vasaros sindromą turiu – bijau, kad Lt kariuomenė ir EU sojūzo piliečiai nepakakrtotų „smetoniško“ žygdarbio.
Nebus rosijanų imperinės agresijos – nebus ir smetoniško žygdarbio. Tik gal greičiau ne tiek Smetonos pasiplovimo, kiek Vitkausko išdavystės. Nes kai kariuomenė atsisako ginti šalį – prasti reikalai.
Nepaminėtas vienas neakivaizdus dalykas – putliandijos šalies gyventojus sieja „didesnio brolio“ vaidmuo. Jie myli tik mažiau išsivysčiusius, kad galėtų žiūrėt iš viršaus. Visų kitų – nekenčia. Juos įžeidžia geresni keliai ir švaresnės gatvės.
Net savo kaime nemėgsta švaresnių: „čio, bolše vsech nada“.
Štai jų šūkis, kuris juos vienija. Jie visi kaip vienas eitų griauti vakarų, kad tik neliktų jų pačių neišsivystymo įrodymo.
Gorkis lukas tą minėjo irgi.
„Net savo kaime nemėgsta švaresnių: „čio, bolše vsech nada“.“
Matosi, kad rusiškuos reikaluos esi dundukas 🙂 Tavo nupasakotame epizode ruskeliai pradeda razborkes nuo zajavos : „Ty čio, krutoj?“
Blemba, jei jau negalite gyvent be ruskyno, bent jau stereotipus lipdykit kokybiškai, gėdos Lietuvai nedarydami.
Nesinervuok, o pateik kokybišką stereotipą 😉
Epizodas galėtų atrodyti taip: barzdotas bičas su fufaike eina iš trobos malkų pakapot. Rankose – kirvis. Pastarąjam nepradėjus darbo šalia esančiu duobėtu žvyrkeliu lėtai pravažiuoja 7 klasės BMW. Numeriai lietuviški.
Bičo monologas:“ Opiat eti litovcy prijechali zemliu skupat, tfu blia“
Kaip variantas ? 😀
Rusijoje, berods, užsieniečiams žemė neparduodama 😉 Skirtingai nuo Jewrosojūzo, kur tiek ispanas gali pirkti žemės Lietuvoje, tiek lietuvis Ispanijoje 😉
Susimąsčiau apie tą žemę. Didžiajai daliai dabartinių žmonių žemė nebėra sakralinis Tėvynės simbolis, o viso labo tik prekė. Žmonės atsipėšė nuo žemės globaliame pasaulyje.
Bet nesakyk, ekspromtu gimęs sumanymas neblogas 😉
Aš ne „jūs“. Aš pats turiu nuomonę. O vat tu turėtum rašyti: „mes, planieta rtr“.
Gerai, įkalbėjai rašydamas remsiuosi tavo patarimu: „Mes, jos didenybės polikarpovnos vardu, vykdydami Lietuvos sunaikinimo planą ir atstovaudami vykdytojus scania personoje, pasižadam darbą atlikti kokybiškai ir laiku. Tepadeda mums LTV“
😀
scania, suprask – savo stebėsenom mano personai įgavai išskirtinio veikėjo statusą. Jei pastebėjei, esu gyvas, kūribingas ir stiprus. Ko nepasakysi apie tave.
Jei pageidausi reabilituotis, teks pasistengti (pvz., Donbasą aplankyt ir labdarą nuvežt kaimo diedukams).
Ir aplamai, baigiam tuos asmeniškumus. Gaspadoriau, pratrink tokio pobūdžio komentarus.
Taigi, pirmyn, Raša!
Deja, toji Raša turi ne tik tikslą, bet ir planą, kaip tą padaryti. Ir ne bet kokį, o vykdomą. Jame numatyti ir įvertinti priešininkų (t.y. mūsų – vakariečių bei „vakariečių“) veiksmai:
*kuo daugiau prasivardžiuojame, tuo labiau raša susivienija apie savo vadą. Niekas nėr skaudžiau, kaip žmogui niekinama tai, kas jam yra gimta – tėvai, tautybė etc.
* į sankcijas atsako savosiomis, varydami pleištą tarp ES šalių, puikiai žinodami VETO pavojų (teoriškai demokratijos viršūnė, praktiškai gi…)
* nuosekliai pilsto žibalą į primirštas, beveik užgesusias kitų valstybių skriaudas – Folklendo salas ir pan.
*šalies viduje visiškai sukompromituota opozicija ir per seriją TV serialų meistriškai idealizuojama praeitis
*nuosekliai pasauliui aiškina savo tiesas (varo propagandą) – pvz. ko pasiekė Nobelio laureatas. Anksčiau ar vėliau europėnai ant savo kailio patirdami islamą savo namuose tikrai tą pripažins – taigi, tai yra paskutinių JAV karo veiksmų rezultatas. O dar laukia Maidano pasekmės…
*tas pats su gėjais. Europėnai dauginasi vis mažiau, tad vaikai jiems vis brangesni, o būtent Putino įstatymas sako – suaugę dulkinkitės kaip norit, bet nelįskit prie vaikų!
Reikia vaistų. Tik kokių? 🙁
P.S. Apie šaldytuvo ir televizoriaus konfliktą – tai „lauk, šuneli, kol nustips kumelė“
Taikliai, su viskuo sutinku 😉
Štai kodėl matydamas Lt valžios konvulsijas pasigendu normalios priešpriešos putkios imperijai. Tai kas daroma viešai (Kusaitės byla, Garliavos frontas, „acto garintojos“ & Co namų apjieškojimai) atitinka pasenusį Putlerio/Lukašenkos santvarkų modelį. Veikti reikia kitaip. Kaip ? Nežinau…
Nors turiu vieną viziją, bet patylėsiu, bu tai paliestų labai svarbių Lietuvos gyventojų interesus 🙂
Keisti man judu su Robertu dėl abiejų kapituliantiškos-panikieriškos pozicijos Rosijanijos atžvilgiu. Toks įspūdis, kad opozicija Vakarams jums reiškia kapituliaciją prieš Rusiją.
Nėra jokio didžiojo Putlerio plano, vykdomo žingsnis po žingsnio. Yep, yra idėja atkurti TSRS-2, tačiau ji realizuojama labiau reaguojant į įvykius pasaulyje, nei sukuriant tuos įvykius. Ir kai pagrindinis metodas yra pakišti koją Vakarams – ta koja pastoviai pakišama, tačiau visas garas eina į švilpukus, o ne į važiavimą. Tai nereikia stėbėtis, kad povandeniniai laivai skandinami su visais dokais 😉
Visas Rosijanijos propagandinis balionas pučiamas vidiniam naudojimui, nes išorei jis yra niekinis. Tik reikia suvokti, kad jokios fizinės okupacijos Rosijanijai Vakarai neplanuoja – ateis metas, kai tą padarys patys rosijanai savo kvislingų-petenų pagalba. Kaip kad tą padarė Gorbis ir Jelcinas kažkada. Tiesiog šiandien dar ne tas laikas. Girdžiu: „O kada bus TAS laikas? “ Nežinau, tačiau ekonomika diktuoja savo nuosprendžius Rosijanijai. Barakas Huseinovičius ne veltui forsavo sankcijų Iranui panaikinimą, netgi išduodamas JAV sąjungininką Izraelį. Ir čia nepadės Rosijanijos kyšis parduodant S-300 – Iranas turi savo minčių, kaip pertvarkyti tą pasaulio dalį, ir Rosijanijai ten vietos nėra. Netgi jei ji remia šiitus (Asadą, Jemeno maištininkus, Irako valdžią, Irano ajatolas) prieš sunitus.
Kaip kad visi tikėjosi, kad Graikija parems Rosijaniją. Yep, ji uždėti veto sankcijioms gali, tačiau kas po to nutiks pačiai Graikijai, kai iš jos bus pareikalauta susimokėti skolas? ESas Graikijos bankrotą sunkiai, bet išgyvens, o va Rosijanija Graikijai tikrai nepadės, nes pačiai bapkių reikia. Ir Graikija tą aiškiai suvokė, tad irgi daugiau generuoja švilpukus, nei pagalbą Rosijanijai.
Šiaip ir Lietuvoje Putlerio draugų beigi šalininkų netrūksta, tačiau tai nereiškia, kad absoliuti dauguma laukia jo „Ruzke mir“ atnešamo karo su džiaugsmu..
Anyway – kiekvienas turime savo požiūrį į įvykius pasaulyje 😉
Grumlinai, daug raidžių, mažai prasmės 🙂 Durnas klausimas – paaukojai 2% Lt kariuomenei ?
Raidės ne tau, raidės Taškui, nes jis skaito ir analizuoja, kad ir nevisad sutikdamas su manim 😉
Paties pagrindinė problema – Putleris pasiekė savo tikslą, atstūmęs tave nuo Vakarų. Nebūtina paklusti Putleriui, svarbu neremti Vakarų. O jau tokius „savarankiškus“ šapelius jis moka laužyti.
Durnas klausimas – konkretus atsakymas: 1% eina „Citrinos“ klubui, 1% žmonos vaikų darželiui. Nes kariuomenė TURI būti išlaikoma iš mūsų visų mokesčių. O ne statomi visokie Valdovų rūmai ar Vilniuje tiesiami nichuja nereikalingi viadukai
Na va, normalaus pašnekovo normalus atsakymas. Spaudžiu dešinę 😉
Dėl atskyrumo/savarankiškumo reiks pamedituoti. Gal tikrai vienuolystė XXI am. nebeaktuali ?
Abipusiai spaudžiu 😉
Vienuolystė? Esu kažkada susimąstęs, ar galėčiau būti vienuoliu. Jaučiau, kad galėčiau. Kol neperskaičiau per atostogas Egipte knygelės apie gyvenimą vienuolynuose. Ir supratau, kad negalėčiau. Monotonija ir paklusnumas ne man.
*kuo daugiau prasivardžiuojame, tuo labiau raša
susivienija apie savo vadą. Niekas nėr skaudžiau, kaip
žmogui niekinama tai, kas jam yra gimta – tėvai,
tautybė etc.
Hmmm, tolerastija? Bandito negalima vadinti banditu, kad neužgautum jo švelnios sielos?
Nes bandito įvardinimas banditu kaip tik ir padaro jį banditu? Nu, jei po to, kai jis ką nors užmušė, reikia jį paguosti, paremti geru žodžiu ir pinigais, kad atgrasyt nuo žudymo?
Ne, nesutinku, kad reikia vatą guosti. Aišku, mums reikia pertvarkos būtinai. Putleris veikia per biurokratus ir kitus išdavikus. Štai kur jo stiprybė – mūsiškiuose išdavikuose. Mūsiškiuose – graikų, vengrų, lietuvių, prancūzų išdavikuose. Ir mūsų versle. Parsiduoda verslas su pasididžiavimu.
O vata todėl ir vata, kad įsižeist moka, o galvot ne.
Tradiciškai sovietiniai okupantai mėgo vadintis „osvoboditieliais“ 😉
Oi tu vatgalvi … Nieks pagaliu tau nugaros neišsmasažuoja – mąstyt pradėtum. Loji loji ir jokios naudos. Pratinkis geriau prie ašarų ir kraujo, Lietuvai bailiai nereikalingi:
https://youtu.be/42RnhSS7WV0
ups, čia scania nusipelnė komentaro 😉
Vat būtent. Tu jau dabar bijai putlerių. Oi, neerzinkim, oi, pasiduokim.
Oi, gerutis putleris lietuvių nelies.
Asmeninis įžeidinėjimas – irgi vatnikų ginklas.
– rusai žudo ukrainiečius!
– o tu bailys.
Bet dzin, ne tau komentuoju, parsidavėli.
Priimta 😉
Kada karybos pagrindų imsiesi ? Ar ir toliau baidysiesi panevėžiečių ? 🙂
scania, bet nesakyk – klipas stiprus 😉
Robertai, scania yra atitarnavęs kariuomenėje 😉 taip kad šitoje vietoje nesikankink. Kaip ir jį atakuodamas – jis yra klasikinio trolingo meistras ir dabar patį elementariai trolina 😀
P.S.
Įdomu, kai esu matęs abu žmonbes gyvai ir bendravęs su jais. Iš esmės jiedu galėtų būti puiki kompanija, nes jų pažiūros į daug dalykų sutampa, tik jie to dar nežino 😀
Nu jo, prastas esmi ekspertas 🙂 Gerai, kad turime normalų tarpininką 🙂
scania, jei kas netaip – atleisk man, tamsuoliui 😉
Grumlinas pasakė: „Karo su RU nebus“. Ir taškas.
Vadinasi, soc. įtampą „nuleisim“ per tinklaraščių žaibolaidį…
Daugmaž papunkčiui:
*Gal ir nėra strateginio didžiojo plano, bet taktinis tikrai yra, ir labai efektyvus deja :(. O tie povandeniniai laivai ne tik skęsta ir dega, bet ir tampa nematomais, gal ne veltui švedai kaip koki paranoikai ieškojo.
*propaganda – aišku, pirma saviems. Fanatikų gal nepadarys tokių kaip islamistai, bet tikrai patriotiškesnių už vakariečius. Ta prasme, kad už savo šalį kariaus ne žodžiais. Aišku, Putinas supranta, kad Vakarai tikrai nepuls tos Rašos…
Propaganda kitam pasauliui nepaprastai veiksminga. Meistriškai tą daro. Ir kuo tolyn, tuo skaudžiau. Esmė jos „po bolšomu sčiotu“) – yra KELIOS mūsų laikų žmonijos CIVILIZACIJOS. Negalima per prievartą įdieginėti islamui vakarų principų. O Nobelio laureatas to niekaip nesupranta. Jau dabar pasekmės baisios, o tai tik pradžia. Europiečiai galutinai tai supras, kai kokiam Paryžiuje viešai nupjaus kitatikiams galvą.
*nu, kad neat(si)randa naujo Jelcino. Net kokio Penkovskio- kad bent vieną įsakymą dėl Ukrainos iš Generalinio štabo išvogtų. Net kokio bent kiek padoresnio opozicionieriaus.
Bent jau Chodorkovskis patylėtų. niekad jis rusams nebus šviesuliu.
*Dėl S-300 Putinas labai įtaigiai nupasakojo. O su muslimais tai paskutinysis JAV Prezidentas mokėjo tvarkytis, subėdė kaktom Iraką su Iranu, kariaukit. Deja, nėr kito Reigano.
* Graikija, Vengrija, Slovakija – nu, nėr Putinas bagotas, kad duotų jiems pinigų. Bet nervus pagadins ne vienam. Ir kozirius tokius šuleriškus…
* Baisiausia tas būtų, jeigu KAIP LIETUVOJE ir Vakarų pasaulyje įsivyrautų nuostata – jeigu Putino nekeiki ir nepravardžiuoji, o sakai, kad nėr jis durnas, netgi ans protingas ir todėl labai pavojingas AUTOMATIŠKAI esi jo šalininkas. 🙂
Baisiausia, kai tikri Lietuvos priešininkai apsimeta tais, kurie tiesiog galvoja, kad Putino nereikia, nei keikti, nei pravardžiuoti, nei jį minėti.
Va tokie nuosaikiais naudojasi, kad įteigt, kad nereik gynybos, nereik embargo, nereik Europos.
Galima atskirti, kas yra kas – jei tai Taškas, kurį pažįstam. O jei neaišku kas? Jei jis ne nuosaikus patriotas, o užsislėpęs priešas?
Pravardžiavimas – tai tik šiaip. Tiesiog nenoriu rašyti rusas, nes stačiatikiai, kurie kaimynai ir kurie kolegos rusai, bet ne vata. Ne kokios tai medvilnės smegenys. O mąstantys žmonės. Rusai. O ten – vata. Ir nereikia painioti.
Putinas, kuris ne Vincas, irgi nusipelnė būti pažymėtas.
O neapykantos, deja, reikės visos. Štai kodėl:
http://gorky-look.livejournal.com/51808.html
„Netikėk gebėšnyku nei žiemą, nei vasarą. Nei naktį, nei dieną, nei saulei šviečiant, nei lietui lyjant. Niekad. Net tada, kai jis sako tiesą“ – maždaug taip sakė disidentas, berods, Bukovskis.
Tai – prie to, kad KGBniškai kryptingai siekia savo tikslų, taigi, ne visiški idiotai. O Vakarai žaidžia su auklėtiniu Putinu kaip su nevispročiu, taigi – nepilna jėga.
Prieš gerus metus, pavasarį ČIA rašiau net „eilėraštį“ apie katinėlį „… nu nu, tave mušti ketinu“…. ir … KRYMst“. O vasarą, prie ežero, kai oponentai paprašė manęs – „tokio gudručio“ recepto dėl Donecko pasakiau:
Ten galavariezai – 100 gal 200-, praėję Čečėniją ir gal net Afganą, šaltakraujiškai šaudo devyniolikmečius kareivėlius. Tad negi negalim ten nusiųsti 30 komandų po 10 rusakalbių iš svetimšalio legiono, duodant jiems penkioriopą atlygį ir atleidžiant nuo jų įsipareigojimų?! Protiv lomą net prijomą, protiv lomą – tolko lom.
Ir net šiandien manau, kad tas mano receptas ne toks jau kvailas. 🙂 A, tiesa, kiekvienoje komandoje po vieną TV operatorių.
Mes nelabai žinome, koks gi globalinis žaidimas vyksta Ukrainoje. Amerikėnai aiškina, kad jie turi aibę įrodymų apie Rusijos kišimąsį, tačiau nepublikuoja tų įrodymų. Škias, tam yra priežasčių.
Matyt, tą boingą nupiškino koks chocholas karštakošis lakūnas. Tada Nobelio laureato vietoj abu ir Scania taip darytumėm.
TV operatorių trūksta ne tik ten! Bet ten – ypač.
Kaip būtent kariauti ten – nežinau, manau, kad taip, kaip sakai. Bet ir Ukrainoj yra rimtų vyrų. Legiono lygio. Ten dar reikėtų vadovavimą pakrapštyt atidžiau apžiūrint.
O ko su Putinu cackinasi? Abejoju. Iš vienos pusės – kuo ilgiau cackinasi, tuo mažiau liks iš putliandijos. Iš kitos pusės – o kas cackinasi ir groja putmuzikėlę? Biurokratai ir kiti parsidavėliai.
Norint išvaikyti tokius – reikia tą biurokratiją išnaikint, o kas save puls? Korupcininkai niekada su korupcija nekovos – štai kuo naudojasi Putinas.