(c)grumlinas
Perskaičiau šitą mintį. Kažkaip graudu pasidarė. Nes ne vienas mūsų tarsi bando į nosį pasibučiuoti, siekdamas DIDELIŲ dalykų. Ir dažnai gauna nuo gyvenimo per nosį, nes kasdienybė susideda iš aibės smulkių įprastų veiksmų, kartojamų diena iš dienos, ratas po rato, ir tik retkarčiais tarp jų įsiterpia proga pakilt pakopa aukščiau. Ir svarbu pastebėt tą progą, kad pasakyti reikalingą žodį, padaryti reikiamą veiksmą, susitikti trūkstamą žmogų… Nes kitaip gyvenimo ratas vėl prasisuks ir teks laukti kitos progos. Kartais – ilgam…
Sau į nosį nepabučiuosi
Spa 5th, 2008 by grumlinas