Vienas iš nykiausių mitų, iki šiol tebeteršiančių žmonių sąmones – JAV Pilietinio karo metu pietiečiai kovojo su šiauriečiais todėl, kad šie panaikino vergovę. Nifiguški, vergovė buvo panaikinta karo metu, tuometinis JAV prezidentas Linkolnas tempė tą reikalą beveik dvejus karo metus. Ir dar mažiau kas žino, kad pietiečių pusėje kovėsi nemažai juodaodžių afrikiečių. Fotkė iš 1928-02-02 konfederatų veteranų susitikimo
A Confederate veterans reunion, including some of the Black Confederate veterans
Pagrindinė Istorijos taisyklė: Nugalėtojas visada parašo savo versiją…
Yep, istorija turi savybę kisti 😉
Transkibuojant iš angliško žodžio „History“ į „His Story“ tampa aiškiau…☺️
Kaip tik šiomis dienomis galvojau, kur galėčiau ką nors paskaityt apie Pilietinį karą. Šito posto proga paskaičiau Wikipedijos, tai ten rašo, kad pagrindinis skirtumas buvo požiūris į vergovę, iš kurio kilo ir daug kitų nesutarimų. O gal galima būtų paskaityti kokį platesnį jūsų komentarą arba gauti kokią nuorodą į įdomų šaltinį? Kažkaip čia tie kasdieniniai nuorodynai išnyko 😉
Grumlinas čia, deja, užsikabino ant kažkokio neokonfederatu bulshito- tipo Pietus kovėsi už valstijų teises, gindamosis nuo Vašingtono hegemonijos ir pan. pasiskolindamas netgi jų žodyną („tebeteršiančių žmonių sąmones“).
Nedidelė dalis tiesos čia yra (Linkolno vyriausybės pagrindinis tikslas buvo išsaugoti Sąjungą bent kokia kainą, taigi jis stengesi laviruoti tarp vergvaldžių ir abolicionistų), tačiau tik tiek kad nedidelė- vergovė nebuvo absoliučiai vienintelė karo priežastis, tačiau svarbiausia. Maždaug kaip Ispanijos įpedinystės kare buvo klausimas kam atiteks karūna- kariaujančios šalys tarp savęs turėjo ir kitu spręstinu nesutarimų, tačiau esminis visgi buvo sosto klausimas.
Paklausk eilinio žmogo, kodėl kovėsi Pietūs ir Šiaurė – 99% atsakys, kad dėl vergovės. Tai ir yra sąmonės užteršimas. Nes pagrindinė priežastis buvo išlaikyti status quo – brangios šiauriečių prekės už pigias pietiečių žaliavas.
Dast is eine größe sheize. Ekonominė situacija buvo butent atvirkščia. Pietus išties norėjo išsaugoti status quo, tačiau statusas buvo toks: milžinškos babkės pietų žemvaldžiams mainais šiaurės ekonomikos žlugdymą. Tai pirmas dalykas. Antras- ekonomika nebuvo pagrindinė priežastis, trečiaeilė geriausiu atvejų. Pietiečiai savo juodas ir visas kitokias vėliavas kėlė butent už vergovę, kuri jiems buvo aukščiausioji moralinė dorybė ir civilizacijos pagrindas. Tik XX a. narsiųjų konfederatų anūkams staiga susišvietė- taigi ne dėl vergovės ten viskas buvo. Mes gynėmes nuo ekonominės šiaurės egresijos. Dar „kovą dėl valstijų teisių“ priminkim ir bus pilnas rinkinukas. Toks KFC Kentucky „It’s ain’t bout slavery“ Combo
Taip, taip, taip… Nu netikiu aš aukštomis šiauriečių moralinėmis vertybėmis, žinant, kokius išdegintos žemės reidus per Pietų valstijas jie rengė karo metu, o paskui tie patys generolai ne mažiau žiauriai tvatyjo indėnus. Taip kad aukštas moralinis aspektas čia lieka už borto, tai viso labo melodramatiška propaganda. Juolab, kad po vergijos panaikinimo juodaodžiai dar 100 metų buvo antrarūšiai piliečiai šiauriečių ir jų politinių įpėdinių valdomoje šalyje.
Kaslink „milžiniškų bapkių pietų žemvaldžiams mainais už šiaurės ekonomikos sužlugdymą“. Šiaip logika būtų tada tokia, kad tokiu atveju Šiaurė turėjo vyti Pietus nafik, o ne stengtis išlaikyti Uniją. Nu bet nea, stengėsi bet kokia kaina, tad logiška išvada būtų – profitas buvo Šiaurės pusėje, ne Pietų.
Kaslink vergijos, „kuri jiems buvo aukščiausioji moralinė dorybė ir civilizacijos pagrindas“ – you are perfectly correct, šitas griekas pietiečiams labai būdingas. Tik reiktų suvokti, kad vergovė yra ne moralinis santykių tipas, o ekonominis, ir būtent rizika, kad vergijos panaikinimas užlenks Pietų ekonomiką, buvo esminė secesijos priežastis.
Anyway – abi pusės visame šitame įvykyje pasirodė ne pačiu gražiausiu pavidalu.
O mano postas buvo apie tai, kad baisulingai pietiečių išnaudojami juodaodžiai kovėsi pietiečių pusėje. Nežiūrint vergijos, kuri sėkmingai gyvavo beveik 2 karo metus. Nors šiauriečiai pagal logiką ją turėjo panaikinti, vos prasidėjus karo veiksmams.
So much wrong..
„Juolab, kad po vergijos panaikinimo juodaodžiai dar 100 metų buvo antrarūšiai piliečiai šiauriečių ir jų politinių įpėdinių valdomoje šalyje.“
Šiaip jau tas nutiko butent dėl to, kad šiauriečiai gražino pietų valstijoms savivaldą.
„Šiaip logika būtų tada tokia, kad tokiu atveju Šiaurė turėjo vyti Pietus nafik, o ne stengtis išlaikyti Uniją.“
O tai kodėl Italų risorgimento prie Italijus prijungė Abi Sicilijas? Arba kodėl Graikija vis dar ES narė? Ne viska ekomominis utilitarizmas.
„Kad vergijos panaikinimas užlenks Pietų ekonomiką, buvo esminė secesijos priežastis“
„O mano postas buvo apie tai, kad baisulingai pietiečių išnaudojami juodaodžiai kovėsi pietiečių pusėje.“
Šiap tau šitai irgi yra sheize- juodaodžiams buvo istatymu uždrausta tarnauti konfederatų kariaunoje. Tik likus mėnesiui iki karo pabaigos Davis’as draudimą atšaukė. tai, kad kažkiek juodaodžių visgi kažkur kažkaip pakariavo (few and far in between) yra reikšminga maždaug kaip žydai Vermachte- kažkiek tai ir tokiu gi buvo.
—–
Klausykit, o gal jus galit tiesiog nurodyti, kokius gi „užterštos sąmonės“ valytojus skaitėt? Jeigu tiesiog linkų duotumėt būt išvis perfect- aš blogeriavimą kažkaip užmetęs, čia kaip tik bus proga.
Ginčas IMHO beprasmiškas, bo nei mumi jumi, nei jumi mumi perįtikint nesugebėsim 😉
So peace 🙂
Kaslink valytojų. Neskaičiau tokių blog’ų, bo asociacija su mitu apie JAV Pilietinį karą sukėlusį vergijos panaikinimą kilo, pamačius duotą fotkę. Kodėl mitas? Kaip jau rašiau – labai retas kuris težino, kad Linkolnas ilgai nesiryžo panaikinti vergijos netgi karui prasidėjus. Ir aš pats tokią mitu užšiukšlintą sąmonę kažkada turėjau, kol elementariai popieriuje neperskaičiau apie kiek kitokią įvykių seką, ir tai man leidžia kiek kitaip vertinti šiauriečių moralines savybes.
Taip, požiūris į vergiją buvo esminis tarp Šiaurės ir Pietų, tačiau kitas, ne mažiau svarbus, buvo tai, kad Pietūs iš esmės buvo paversti žaliaviniu Šiaurės priedėliu (pigi medvilnė, tabakas etc.), naudojančiu pigią vergų darbo jėgą. Abolicionizmas, kol jis tebuvo tik medijinė priemonė ir pabėgusių vergų rėmimas nelabai grėsė Pietums, nes visad būdavo išlaikomas paritetas tarp vergovinių ir nevergovinių valstijų. Tačiau kai prieš eilinius prezidento rinkimus prasidėjo diskusijos apie vergovės panaikinimą, Pietums tapo aišku, kad vergijos panaikinimas reikštų totalinį jų ekonomikos kolapsą, ir tada Pietūs priėmė sprendimą išlaikyti status quo. Tada Šiaurė suveikė kaip TSRSas Baltijos valstybių atžvilgiu – pareiškė, kad tai neteisėta, o Šiaurės kariuomenė turėjo paremti tokį sprendimą. Pietums teliko atsiskirti. Fort Samter etc.itd.
Šiaip tas Pilietinis karas amerikėnams iki šiol tebėra esminis įvykis jų istorijoje, labai žinomas ir pažymimas. Skirtingai nuo vietinių gyventojų genocido, kurį amerikonai linkę nutylėti, bo tai vienas gėdingiausių jų sitorijos puslapių.
Ar aš anti-amerikoniškas? Nu nea, nes jei pažvelgsime į istoriją – tokia tuomet buvo epocha, tokiso buvo priemonės. Kaip kad yra kniaukiančių dermokratų beigi tolerastų dėl Japonijos atominių bombardavimų, bet visiškai nesusimąstančių, kokiso būtų buvusiso tų pačių japonų aukos pilnaverčio karo Japonijoje atveju.
————
Nuorodynai kažkaip suvalgydavo nemažai laiko, o ataglinio ryšio kaip ir nebuvo, tad buvo nu-optimizuoti 😉
Tai kaip ir viskas vienaip ar kitaip atsiremia į vergovę. Reikia susikaupt ir pasidomėti, nes bent jau Vikipedijos informacija apie tai, kaip ten tas konfliktas prasidėjo ir kaip buvo išspręstas po karo, pasirodė įdomi.
Dėl nuorodynų: atgalinis ryšys reikalautų nemažai laiko 🙂 Dėl to dažniausiai tik paveiksliukus pažiūrėdavau, o ilgų straipsnių skaityti neprisiruošdavau. Tai iš esmės nelabai ir liūdna, internetas pilnas skaitalų, o namie irgi krūvos neskaitytų hardvarinių knygų.
Remtis remiasi, bet tai nėra absoliuti priežastis IMHO
As kazkaip girdejau, kad pagrindines priezastys buvo pietiniu valstiju noras atsiskirti nuo siauriniu, o skirtumas del poziurio i vergija yra ne kas kita, kaip nugaletojo primestas mitas, kad pateisinti skerdynes.
Tokie faktai kaip juodosios veliavos naudojimas (apsupti konfederatai keldavo juoda veliava, noredami pareiksti, kad mes nepasiduosim ir nesutiksim su jusu salygom, kol musu neisnaikinsit) daugiau maziau duoda suprast, kuri puse buvo idejine ir kovojo uz laisve.
O siaip noretusi paskaityt daugiau, nes beveik viskas ka iki siol skaiciau, tai prirasyta vos ne stilium, kaip gerieji dzedajai (su dievo palaikymu) kovoja su blogaisiais sitais (velnio isperomis) ir panasiai.
Iki šiol konfederatų vėliava tebėra maištingumo ir kovos už savo teises simbolis 😉
Ech, leiskit ne į temą paklaust.
Turiu seną senutėlį klausimą. Atsakymų turiu daug, ir visi vienodi – ilga pauzė, švelniai pereinanti į tylą.
Sąlyga: lietuviai nuo amžių amžinųjų neraštingi ir šiaip nestatė jokių amfiteatrų.
Klausimas – o tai iš kur tokia sudėtinga (galinga) kalba?
Kalba su begale prasminių atspalvių?
Smarkiai nesijuokit.
Bandyčiau atsakyti, tik kad kaip ir nesupratau klausimo. Patikslinkit, nes aš tiesiog neįžvelgiu prieštaravimo tarp amfiteatrų trūkumo ir lietuvių kalbos. Kuo lietuvių kalba tokia išskirtinai sudėtinga ir galinga?
Sakykim, nesugebėjau paklaust.
Gerai, pamastęs ilgiau, klustelsiu aiškiau. Atidėkim atidedamą 😀