Kaip jau minėjau anksčiau, praėjusį šeštadienį mudu su brangiausiąja pasidavėme reklamai ir aplankėme Grabijolų kaimą. Nuvažiuoti gana nesunku: važiuojant nuo Vievio pusės link Kernavės/Dūkštų sankryžos, prieš tiltą per Nerį yra žvyrkeliukas kairėn. Juo pasukus, beveik tuoj pat šalikelėje stovi rodyklė su užrašu „Grabijolai n km“. Važiuojam tiesiai, kol Zabarijos kaimelyje pamatome rodyklę dešinėn, o tada jau iki pat galo, visąlaik pagrindinesniu keliu. Pakeliui bus kelios rodyklės. Kelias labai gražus ir vaizdingas, verta prasivažiuoti ir taip.
Pats kaimas yra kaip ir ant Neries kranto, teisingiau, remiasi pagrindine gatve į Nerį. Kažkada buvusio tilto nei žymės, bet nuvažiavimas išlikęs, yra suoliukas apmąstymams, žvelgiant į Neries tėkmę.
Atvažiavus pagrindinė kaimo gatvė buvo užtverta, bo ruošiamasi 220 metų jubiliejui. Pasivaikščiojome, pasižiūrėjome, pafotografavome. Mano geresnoji pusė iš manęs atėmė fotiką ir didžioji dalis fotkių kaime daryta jos 😉
Grįžtant kaip sykis pradėjo rinktis kažkokios kaimo kapelos, įtariu, turėjo būti festivalis, tai mes ir išvažiavome, bo esame labai asocialūs. Pakeliui aplankėme Paaliosės pilkapyną (reportažas vėliau), pervažiavome Nerį ir sankryžoje Kernavė/Dūkštos pasukome link Kernavės. Tuoj pat už Miežionių kaimo yra asfaltuotas kelias/gatvė kairėn (nesupainioti su panašiu keliu/gatve prieš kaimą). Pravažiuojame kaimą, už jo išvažiuojame į žvyrkelį, važiuojame iki išsišakojimo, važiuojame tiesiai, kad pamiške būtų iš kairės. Įvažiavus į mišką, drąsiai miname pirmyn iki pat Neries. Prieš Nerį yra keliukų sankryža: kairėn link Vilkų duobės ir Grabijolų I pilkapių, tiesiai – nusiskandinti Neryje, dešinėn – link Grabijolų viensėdžio likučių.
Sustojome, pasivaikščiojome, pafotkinome ir nuvažiavome link tų vilkaduobių ir pilkapynų, bet apie tai vėliau.
Vaizdai tikrai gražūs. Ypatingai gerai gavosi dangus 🙂
Ačiū. Buvo paniukę, biškį palynojo, bet nesušlapom
Ar čia toks vienas iš miestiečių nupirktų kaimo sodybų?
Taip, dalis aiškiai nupirktų -> dalinai arba pilnai renovuotų. O dalis dar tokių pusgriuvenų. Vieta labai graži.
Reikėjo ir šventėje sudalyvauti. Būtumėt nepasigailėję. O nupirktų namų ten labai nedidelė dalis. Pagrinde tvarkosi atvažiuojantys vaikai ir anūkai ( aš tai pat ten pas senelius užaugus, o dabar kas savaitgalį būnu su savo šeimyna).
Ačiū, ale mumi šaukė visokie pilkapiai ir kitos pramogos tądien, tai teko išvažiuoti 🙂
Visada patinka tų senovinių meistrų statytų pastatų proporcijos. Jeigu dar vietoj šiferio būtų senobiniai gontai… Inkilai faini, kažkaip niekur nemačiau taip pakabintų…
Pas mane inkilus patvarkė kiaunė. Gamtininkai sako todėl ir parkuose nebliko voverių…
Jooo, aš irgi norėčiau turėti namą, dengtą skiedrom (taip pas mumi vadina gontus)