-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Tadas apie Apie / Contact
- ndl apie Apie / Contact
- Voldemaras apie Ir vėl name
- Taškąs apie Vėl namie
- grumlinas apie Vėl namie
Kategorijos
Žymos
365 žodžiai Akvarium AmyMacdonald basetėliai blog'as DeepPurple DireStraits EE-photo EG-foto Egiptas ES-foto fotopatirtis fotopuslapiai fototechnika FR-foto gabija Google+ Hiperbolė Koike kompiuterija Latvija LedZeppelin Lenkija Lietuva LT-foto LV-foto PinkFloyd PL-foto ProcolHarum Sirija SK-foto Slade SteamPunk taip buvo TheBeatles TheDoors TN-foto Tunisas UK-foto Ukraina videoteka vietelės Webshots xminde ŠvėkšnaArchyvai
Blog'ai
Citroen
Mano kūryba
Naudmenos
Palėpės radiniai
Rinktiniai puslapiai
Vertyklės
Subscribe
Metainformacija
Liūdnoji? Kažkokį kitą jausmą kelia man šitas vaizdelis…
Kažką iš vaikystės.
Išeinanti?
Žinoma, vaikystė.
Vaikystėje tokie namai ir nebuvo taip apgriuvę, ir mums tas nelabai rūpėjo 😉
Vaikystėje tai buvo Namas. Nei apgriuvęs, nei dar koks. Paskui išmokom lygint ir pastebėt, o tada Namas buvo visa ko matas 🙂
Taip, tai buvo ir Namas, ir Namai iš esmės
mano vaikystėje tik tik pradėjo dažyti namus, o pagalbiniai ūkio pastatai – daržinės, tvartai, pašiūrės ar malkinės išliko ilgai tokios pat natūraliai pasenusios medinės lentos spalvos.
Tik teisingai, taip nesugriuvę nes diedukai ar senelis nebuvo apsileidę ir tvarkėsi. Bet ki kaime paliko tik moterys, vėliau išmirė ir jos- tokie vaizdai tapo masiniai.
Dabar vaizdas keičiasi, nauji medinukai dažomi dažyvėmis ir t.t. Atsiranda gražiose vietose ražios spalvos.
O toks retro lieka jau atmintyje ir suspaudžia širdį, prisiminus savo vaikystę ir brangius žmones.
Kaimas vienu metu ėjo liūdnyn ir liūdnyn, bet dabar, kai jau sugriuvo tasm, kas buvo visiškai neprižiūrėta dėl veinų ar kitų priežasčių, nemažai namų tampa vasarvietėmis ir atgimsta – pastebiu tą, važinėdamas po Lietuvą
+1