Savo kambaryje sėdžiu prier kompo, girdžiu iš virtuvės įtartinus garsus. Nueinu pažiūrėti, kas darosi, pamatau, greitai grįžtu fotiko;
Pagaliau paaiškėjo, kaip mūsų šaldytuvo magentukai keliauja durelėmis ar netgi atsiranda ant žemės 😀
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Rgs 12th, 2015 by grumlinas
Statyk kopėčias, magnetėliai nebevaikščios 😉
🙂
Ir aš norėjau tą patį pasiūlyti, bet atsiminiau vieno sodininko išmyslą, kaip apsaugoti inkilą nuo katino.
Inkilas ant stiebo, ant kurio užmautas irgi medinis vamzdis, pakabintas troseliu per skrystį, kuris viršuje (prie inkilo) , kurio gale – gelžgalis maždaug katino svorio…
Katinas lipa aukštyn link inkilo, pasiekia cilindrą, vos ant jo užsikabina, tas šast žemyn su katinu… katinas šalin bėga, cilindras važiuoja aukštyn… iki sekančio bandymo…
Nu kad labai jau sudėtingi tie vamzdžiatrosiai 😉
Kopėčios gi priešingai veiktų, padėtų katinui lipti saugiai ir patogiai.
katės nemoka lipt žemyn, o aš siūlau „liftą“ 🙂
nieko ten sudėtinga. Sode man šįmet pasidarbavo kiaunė, va, dabar pagalvojau- teks konstruoti tokį įrenginį 1:1 🙁
A tai ką, sunku magnetukus atgal sustumdyt? 😀 Ne onors, ane?
Tai Grumlinas sustumdo, aš, tinginys, ką nors primontuočiau 🙂
Ai, aš tai apskritai visus magnetukus nuėmiau, palikau tik vieną, su kuriuo nuotrauka prikabinta, tokia motyvuojanti nevalgyt. Tai ir man, ir katinam ramiau. 😀
O aš magnetukų iš cdromų ir harddiskų prilaupiau, tai ką prispaudžiam, tas ir laikosi. Na, irgi svarbu, katinų neturim 🙂
Sudedam, sudedam, neunoravi mes. Prosto supratom, kaip tas vyksta 🙂