Važiuojant į karštaimylimądarbelį ir iš jo, yra proga leisti laisvai pasiganyti mintims, kurios kai kada papeša tokios žolės, kad oj-oj-oj tik laikykis 😉
Tai va ir sumąsčia čia neseniai, kad niekas nėra matęs savojo veido. Ok, esame matę jo veidrodinius atspindžius ar atvaizdus nuotraukose/piešiniuose, bet apart nosies ir liežuvio galiukų – nesame jo matę, skirtingai nei rankos ar kojos.
P.S. Žinau, žinau: „Matysi kaip savo ausis“. Čia irgi iš tos pačios operos.
Nu, duodi! O gal ir geriau, kad nematom. Pavirstum Narcizu, Gaspadoriau 🙂
Tai susinarcizinti galima ir nuo atspindžio vandenyje 😉
aha, ypač ugniniame. Ypač, kai kompanija pavaldiniai.
nujooo… 😀
Tai gi nemažo gabalo savęs be veidrodžio anikaip… 😀
Ale veidas tai svarbiausia 🙁
Nu kaip kam… mumi tai labai patenkinta NEmatydama savo marmūzės 😀
😀
O skirtingi veidrodžiai ar atspindžiai tau parodo savąjį tavojo veido interpretaciją. Būna jos kartais gražios, būna ne visai… 😀
Tai kad gal skirtingiau gaunasi penktadienio ryte ir šeštadienio ryte 😉
Ne tik veido, bet ir savo balso normaliai girdėt neišeina. Kai įrašytą savąjį išgirstu, keistas jausmas apima. Atrodo gi taip nekalbu.
Kaslink balso – taip, ir aš savojo neatpažįstu. Pasirodo, todėl, kad mes girdime ir ausimis, ir per kaukolės kaulus vibracijas/triukšmą -> sudėtinis garsas. Žmonės, turintys absoliučuią nklausą, yra genetiškai mutavę taip, kad jie girdi tik ausimis, todėl ir girfi švarų garsą
Klausimas ne į temą – kur senamiesty civilizuotai ir be hipsterių įmanoma atsigert kavos? Atvažiuoja pas mane toks anglas-ligonis, tai nesinori išgasdint labai…
Neįsivaizduoju, bo kafos ten senokai negėriau. Šiaip tai publika daugumoje vietų normali IMHO, nelįsk į jaunimo zabegalovkes
Tai va, tas ir yra, kad aš toj miesto daly bilenkiek laiko nebuvau – nežinau, kur ten jaunimo, o kur nejaunimo… norėtųsi tik civilizacijos, ir kad kava nekainuotų kaip kengūrienos kepsnys…
Nu man patinka „Antis“ rūsyje, jie turi staliukus ir aikštėje. kitur nzn, bo vien kavai ten nelabai mum išeiuna ten važiuoti
O, jėga, ačiū, o ta Antis yra… ? Kur?
http://rekvizitai.vz.lt/imone/antis_daivos_davidonienes_imones_restoranas/
Į rūsį reikia nusileisti stačiais laiptukais. Aplinka faina, virtuvė normali, kainos normalios (kaip Rotušės aikštei)
Ok, dėkui 🙂
Tęsiam mintį: kaip nematom savęs, taip ir nepažįstam.
Kitus permatom kiaurai, o patys save laikom paslaptingais.
Aha, paslaptingi it raitelis be galvos 😉
Super!!! Scania apsigimęs filosofas.
Nu jau… Tiesiog nesuprantu to, kas kitiems irštaip aišku, tai vargstu, gilinuosi 😀
Altruistas tipo… 😛
Neee! Tipo lėtai mastantis – ką kiti ir taip žino, man visai neaišku. O su altruistais vengiu susidėt.
Mus pažįsta iš veido, kurio nematom ir iš balso, kurio negirdim.
…arba iš raidžių ekrane. Kurias kažkaip visgi matom. 🙂
Savo raidžių nematom 😉
Hm, nematai, ką dabar parašei?
Nu nematau, kaip galima nesuprast, kai aš taip aiškiai pačiam sau parašiau! 😀
…nu jo. Suvartei kaip obuolį 😀
Matom, matom. Tik nevisad parašom tai, ko nori kiti 😉
…jo. Čia, bliamba, nepagalvojau. Jo, tas pats š gaunasi.
Filosofiškai tu čia 😉