Scenelė iš šiandieninio važiavimo mieste: normali (neypač plati) tuščia gatvė, vienpusis eismas man iš kairės, aš laukiu išvažiavimo iš kiemo į tą gatvę, atrieda opeliukas, mato, kad kairėje iki dviejų trečdalių pločio gatvė buvo iškasta (tradicinis vamzdynų klojimas), o užkasta taip, kad dar yra duobelė su aštriais asfalto kraštais. Opeliukas palėtina gretį, rikuojasi dešiniau, kad pravažiuoti dar likusiu sveiku asfaltu. Jam iš paskos atmina krootz subaru, mato besipainiojantį po ratais opeliuką, šustrai rikiuojasi kairiau, mina gazų lig dugno, kad parodyti lochui, kaip reikia važiuoti tuščia gatve, ir tada pamato, ko gi tas opeliukas velkasi – t.y. DUOBELĘ. Įvyksta stabdymas su persirikiavimu dešinėn paskui opeliuką 😀 Man beliko tik pakrizenti xe-xe-xe 😉
Sakote, turėjo būti kelio ženklai pastatyti? Tai jie ir buvo, parodantys ir kelio remontą, ir apvažiavimą dešiniau, tik va krootiakai, jei nemato tvoros prieš akis – tai ir lekia, nes į kelią nežiūri 😉
Kasdienybė: lėkimas neapsimoka
Spa 19th, 2008 by grumlinas
Jokiam kietam vairuotojui kelio ženklų nereikia. Jie ir taip moka važiuoti.
Kaip kaime atpažinti automobilį iš Vilnius? Pagal numerius, jei iš arti (šis testas atsirado seniai, dar su V raide numeriuose). Arba, jei iš toliau, pagal tai, kad važiuoja prieš eismą, stato po ženklais, manevruoja ne pagal ženklus.
Kaip kaime atpažinti kaunietį? Jei automobilis pastatytas vidury pravažiavimo 🙂
xe-xe-xe 🙂
O aš Kaune kaimietį atpažįstu iš to, kad jis važiuoja apsižergęs skiriamąją liniją tarp juostų, nes nežino, katron pusėn ners po sekundės 😉
Aha, tiksliai – toks kaimiečio požymis yra 🙂 O taip pat tam, kad prisiparkuoti reikia dviejų futbolo aikščių dydžio laisvos vietos 😀
Na ir blondiniško parkavimosi požymis – parkuojamasi taip, kad parkingo padalinimo linija eitų tiksliai per kapoto vidurį 😉
Panevėžyje, prie Senukų aikštelėje, vienoje pusėje visos mašinos patatytos ant linijos 🙂 Pirmą kartą net nejauku buvo stayti, bet kitaip – niekaip 😀
Taip kad linija per kapotą – nebūtinai blondinė… 🙂
Blondinė – ne plaukų spalva, o mąstymo būdas