Ta prasme, ruošiamasi artėjančioms Kalėdoms. Priartėjo jos ir prie žaidime Parallel Kingdom mano karalystės Grand Duchy. Tai papuošiau medžius aplink pilį 😉
Iš tikrųjų tai taip – ką ir besakytum, laukiame Kalėdų/Naujųjų Metų, kas kam svarbiau, nes jie savotiška riba, kai pabandome suvesti metų balansą (koks jis bebūtų 😉 ). Ir po to tipo gyventi teisingiau. Jei gausis.
Vakar vakare, bežaisdamas tas savo karalystes, fone buvau pasileidęs rusų grupę „Kino“/V.Cojų. Muzika super paprasta, bet tekstuose kažkas tokio, kas vis dar aktualu – arba istorinės asociacijos, arba ateities nuojauta. Nes Rosijanija šiandien, kaip ir TSRSas tuomet, kažkur grėsmingai šliaužia. Kolapsas? Baisu tik, kad konvulsijose negautume dvesiančio drakono uodega per stuburą. Ir kas liks tose griuvėsiuose, nes jei griūvant TSRSui vyko demokratėjimas, tai dabar vyksta didžiarusiškasis pravoslavėjimas.
Кино – Легенда
Кино – Алюминиевые огурцы
va, būtent, kad užgriuvus to drakono dvėselienai būtų ne kas. Todėl ir sakau, lai būna toji valstybė – didele, lai įsivaizduoja esanti didžiule, lai…
Ateis po Obamos kitas – visi visai kitaip kalbėsime. Man taip atrodo.
Tokios dvesiančios valstybės palaikomos tik agresijos – reikalingi maži pergalingi karai kas kažkiek laiko. Būtų gerai netapti to mažo pergalingo karo taikiniu kaip kad Gruzija, Ukraina, Sirija… Taip kad mums tiesiog reikia turėti pagalbą, kad galėtume tą griūvančią dvėselieną atlaikyti 😉 O tada su Kenigsbergo/Karaliaučiaus Respublika rastume bendrą kalbą