Pirmoji ir antroji dienos – 2008-07-15/16
Išvažiavome iš Kauno normaliai, ~6 val. ryto, tikėdamiesi pavakare būti Zakopanėje – kadangi mes dviese niekad iš anksto neužsisakome viešbučių, tai pasilikome laiko rezervą susirasti nakvynei. Obetačiau… tą vasarą lenkai gerokai nugręžė ES fondus ir ėmėsi kapitališkai tvarkyti kelius. Ir ypač juose esančius tiltus. Daugybė atkarpų su vienos juostos eismu, panaudojant šviesaforus. Blemba, blemba, tai buvo kančia. Į pavakarę buvome viso labo tik ties Naujojo Sončo miestu, tad nutarėme nerizikuoti atvažiuoti į Zakopanę vidurnaktį ir garantuotai nesusirasti nakvynės. Apsistojome pakelės motelyje, pavakarieniavome ir lūžome miegoti po kankinančios dienos.
Iš ryto normaliai atsikėlę nutarėme, kad jei jau esame prie Naujojo Sončo, tai griekas būtų jo neaplankyti. Nuvažiavome, prisiparkavome ir mažumėlę pasivaikščiojome. Tikrai gražus miestelis su pėsčiųjų gatve, rekomenduoju. Tada sėdome važiuoti toliau. Na ir prasidėjo: iš pradžių debesys, paskui dulksna. Praktiškai visą kelią iki Zakopanės. Pačioje Zakopanėje apsistojome pas tokį poną Stanislavą, pažįstamą dar nuo prieš tai buvusios kelionės. Nuostabus vaizdas iš balkono: kalnai, pievose vaikšto karvės, barškindamos po kaklu parištus skambalus. Apvažiavome Zakopanę, pavakarieniavome, grįžome nakvoti. Atsostogos prasidėjo ir buvo gerai.
