Feed on
Posts
Comments
«
»

Apie patriotizmą

Sau 16th, 2016 by

Apibendrinant daugelį mano skaitytų diskusijų apie patriotizmą, Lietuvą, valstybę etc. itd.:
Galima būti patriotu ir nemylėti valstybės. Tačiau neįmanoma būti patriotu, nemylint savo šalies.
Gal kažkur kažkada skaityta, tačiau Sausio 13 tas ypač išryškėjo.

Posted in mintys

45 Responses to “Apie patriotizmą”

  1. Voldemaras parašė:
    2016/01/16 08:57

    Tauta, šalis, valstybė- gerai kai visa tai vieninga. O kas tada kai valdininkija gyvena paralelinėje erdvėje, didelė dalis darbingos tautos uždarbiauja pasklidę po pasaulį,
    o pasienyje žvangina ginklais neprognozuojami kaimynai…

  2. VyneTu parašė:
    2016/01/16 09:37

    Jei istorija vytosi cikliškai, tai panašu į Smetonos valdymo laikus?

    • scania parašė:
      2016/01/16 11:35

      Ne, tada nebuvo interneto. Ir kauniečiai nekalbėjo su raseiniškiais, o valstiečiai su biuro tarnautojais. Yra viltis dabar 🙂

      • VyneTu parašė:
        2016/01/16 12:27

        Lūžau, įsivaizdavęs, kaip po pabėgimo į fb sukeltų savo selfį su cilindru ir paraitotom kelnėm įbridus į upelį. Metų įrašas su galybe like ir dislike.

        • scania parašė:
          2016/01/16 14:29

          Tiksliai 😀
          Beje, gal viską tauta būtų žinojusi anksčiau, kai dar nebuvo smarkiai per vėlu?

    • grumlinas parašė:
      2016/01/16 11:48

      Taip, nes visi su palengvėjimu atsiduso, kai Smetona išmynė lauk, bo buvo visus užknisęs. Aišku, niekas nesitikėjo, kad įkris į kur kas didesnį š*

      • Lokyz parašė:
        2016/01/16 12:32

        Smetona tiek visus buvo užknisęs, kad Bizauskas kone šokinėjo iš džiaugsmo kai ans dėjo per sieną, net ir Voldemaras parlėkė iš užusienių. Voldemaras mirė badu Butyrkose 1942, Bizauską sušaudė Baltarusijoj 1941.

        • grumlinas parašė:
          2016/01/16 18:37

          Ką ir rašiau – iškeitė lokalų autoritarą į globalinį totalitarą. Šiaip tai IMHO pagrindinė kaltė krentą šūdo gabalui generolui Vitkauskui, atsisakusiam net simboliško pasipriešinimo – ne veltui po karo jis gyveno be vargo

      • Taškas parašė:
        2016/01/16 12:50

        Apie Smetona kalbėdams, neužmiršk, kad:
        *gretimai buvo tik du, teisėtai de jure valdžion atėję- Aloisovičius ir Visarionovič
        *bėgdams pasiėmė net 10000 litų locnų, paliko gi aukso atsargų berods 10 tonų
        *Jo laikais buvo „Spiritas – valstybės MONOPOLIS“
        * kai būtent Jis susimovė su žąsimis, nekaltino aplinkos, o klausimą išsprendė labai paprastai – „Jei tamsta dirbi Valstybės tarnyboje, nusipirk žąsį. Gali nepirkti, bet ieškokis, tamsta, darbo kitur“
        *Visus mokytojus, net pradžios mokyklų skirdavo Prezidento dekretu
        *nepaprastai tiksliai suformulavo pagrindinį obalsį, tik iš trijų žodžių, skaitomą nuo bet kurio jų ir vistiek taisyklingą *TAUTOS*JĖGA*VIENYBĖJE*TAUTOS*
        *nors turtingieji švedai apmovė jaunos valstybės ministerius su degtukų fabrikų, nuosekli, ilga kova arbitražuose ir gal net Tautų Sąjungoj davė rezultatą – švedai kaip kompensaciją 1939 m. pastatė moderniausią tų laikų fabriką, kuri mes žinojome kaip Petrašiūnų Popieriaus kombinatą – jame gaminti mokykliniai sąsiuviniai buvo geriausi visoje Tar…bų Sąjungoje
        * prieš pat IIPK apginglavo kariuomenę, kurios vadai mokėjo tik paneles krupniku+ šampanu Ramovėje vaišint ir Paradus organizuot.
        *etc – pvz. gražiau būtų, jei būtų likęs tortūroms.

        • Lokyz parašė:
          2016/01/16 14:38

          Apire Smetoną kažkada tai A.J.Greimas yre gerai pasakęs, kad jis Lietuvą nuo tikro fascio, itališko fašizmo kažkiek apsaugojo. Ekonomikoje to buvo, politikoje nelabai. Po komunarų sušaudymo daug kas buvo papuolę po mirties bausme, bet gan greit visus arba paleido arba pasiuntė vakaruosna.
          Voldemaro „blėkinė lapė“ dar žinoma kaip „geležinis vilkas“ va ten buvo pilno raugo naciai. Kelis perversmus organizavo, laimei kontražvalgyba dirbo. Iš tų pat asilų ir toks mjr. Impulevičius pagarsėjęs kaip baltarusijos valytojas nuo „nepageidaujamų elementų“. Dabar tiksliai neprisimenu bataliono numerio, bet jie ten iki viršugalvio kraujuje. Skerdikai.

          • Lokyz parašė:
            2016/01/16 15:09

            LT vikiprdija sako, kad vien jo batalionas sušaudė pie 46 tūkstančius žmonių. Įvairių tautybių.

          • grumlinas parašė:
            2016/01/16 18:38

            Yep, lietuvių policijos bataljonai Baltarusijoje žmonių priskerdė

            • Lokyz parašė:
              2016/01/16 21:38

              Kokie ten dar policijos, tai mirties bataljonai. Žmogžudžiai pagal tarptautinė teisę. Teoriškai jų ir Wehrm

              • Lokyz parašė:
                2016/01/16 21:45

                Nelaiku paspaudžiau enter – tų „policinių“ batalionų nevirškino ir Wahrmacht’o karinininkai. Iš TDA Vietinės rinktinės likučių berods kali yra gavę priešakinėse linijose kaip kariai geležinius kryžius, Bet jaip kariai, ne skerdikai.

              • grumlinas parašė:
                2016/01/16 21:55

                NU formaliai jie vadinosi „pagalbiniai policijos“, o iš tikrųjų tai buvo likvidatoriai-žydšaudžiai, nuo kurių „šlovės“ mes iki šiol žaksim

                • Lokyz parašė:
                  2016/01/16 22:40

                  Ten berods anot Sužiedelio (istorikas toks) tik du iš TDA batalionų tapo skerdikais užfrontėje. Kiti buvo patrankų mėsa. Priešakinėse linjose kovėsi, ir netgi gerai kovėsi. Kaip kariai, ne skerdikai.

                • Lokyz parašė:
                  2016/01/16 22:47

                  Impulevičius ir sovietų belaisvius „likvidavo“. Karininkui civilizuotoj visuomenej už tai prieš špalerį antpečius nuplėštu ir eitu jis tiesiai į karo tribunolą

        • grumlinas parašė:
          2016/01/16 18:40

          Nu negirk tu man Smetonos – nebuvo jis kažkas tokio ypatingai gero. Tiesiog taip susklostė, kad tapo tautos vaduku ir tiek.

          • Lokyz parašė:
            2016/01/16 21:33

            Šiuo atveju, ačiūDievui ne Voldemaras. Tas skerdynes būtų anksčiau pradėjęs.

            • grumlinas parašė:
              2016/01/16 21:59

              Neaišku. Istorija nežino tariamosios nuosakos. Buitinis antisemitizmas be abejo egzistavo, bet skerdynėms reikia kažkokio rimto postūmio, kai nebelieka valdžios. Karo pradžia buvo idealus variantas. btw, 1939.IX agresijos prieš Lenkiją metu V.Baltarusijoje ir V.Ukrainoje iš Kremliaus valdomos ginkluotos komunistų gaujos iš esmės padarė tai, ką lietuviai 1941.VI – nuvertė vietinę lenkų valdžią, kaip lietuviai – sovietų. Tas ir davė Visarionyčiaui pretekstą įvesti kariuomenę, bo „lenkų valdžia subyrėjo“

              • Lokyz parašė:
                2016/01/16 23:17

                Na mano magistrinio gynyme bu toks prof. Rudis. Jis ruošiesi apie Voldemarą rašyt monografiją, bet prisirinko tiek medžiagos, kad trenkė ją į kampą su pareiškimu „negaliu aš apie tą svoločių rašyt“. Nesu tikras, kad tai faktas, bet yra tokia legenda.

                • grumlinas parašė:
                  2016/01/17 08:50

                  Na taip, Voldemaras nebuvo Dievo dovana Lietuvai,, juolab, kad jo chebra rimtai perversmus ruošė prieš Smetoną

                  • Lokyz parašė:
                    2016/01/17 09:03

                    Perversmai perversmais, po jo sparnu užaugo „geležinis vilkas“ – konkrečiai fašistukai su nusiteikimu žudyt ir skerst. Net didysis lirtuvių baubas POW neturėjo tokio tikslo.

                    • grumlinas parašė:
                      2016/01/17 09:09

                      Na bet tai jau istorija, iš kurios (tikiuosi) mes pasimokėme

                    • Lokyz parašė:
                      2016/01/17 09:24

                      Tarsi negirdėjai obalsių iš neonacių – „Lietuva lietuviams“ Aš kaip daguybė etniškumų mišinys, tipo turiu bėgt?

                    • grumlinas parašė:
                      2016/01/17 09:44

                      Šitie obalsiai neturi realios paramos IMHO – nebe tie laikai, kai uždegdavo minias. Aišku, jei Lietuvoje nutiktų Kelno įvykiai – situacija gali drastiškai pasikeisti. Net lietuvio nužudymas Švedijoje nedavė impulso anti-imigrantiniam pakilimui, tad skeptiškai vertinu marginalų realias galimybes šiuo momentu padaryti įtaką

  3. x16 parašė:
    2016/01/16 12:57

    Remarkas „Vakarų fronte nieko naujo“ rašė, kuo skiriasi šalis, valstybė nuo tėvynės kare ‒ http://katekizmas.group.lt/text/kitakalbiai/remark/vakaru_fronte_nieko_naujo.pdf#page=121&zoom=auto,-103,622

    • grumlinas parašė:
      2016/01/16 19:01

      ajooo
      Juk Vokietijos kalnas negali
      įžeisti Prancūzijos kalno. Negali to padaryti nei upė, nei miškas,
      nei kviečių laukas.

  4. Kleki Petra parašė:
    2016/01/17 13:08

    Beje sutapimas, šią savaitę antrąkart po jaunystės perskaičiau “Vakarų fronte nieko naujo“.
    Noriu biškį įsiterpt į temą, bo domina.
    PO 5 m. VISI studijų 8 – dešimtmety per “perestroiką“ dar 6 m. pastudijavau VU teisę . Ten Teisės teorijos, Valstybinės teisės, Teisės istorijos dalykuose aiškino daug apie valstybę [pereinamu laikotarpiu dar ružavai] Ir diplominį gyniausi tema “Politinė sistema“ [ tarptautinė sąvoka]. Po to dar gilinaus į tą temą iki šiol [antikos Platono darbai, mūsų klasikų P. Leono , Riomerio , Maceinos ir kt. Taigi supratau riomeris], kad valstybė negali egzistuoti be 3 pagrindinių sudėtinių – apibrežtos teritorijos [ diskusijoj tai “šalis“], pastovių gyventojų [tautybė nelemia, bet paprastai sudaro etnosas – pagrindinė tauta [nors JAV pvz. netiktų, nes indėnai mažuma, ar Australija su aborigenais], ir sankcionuota [rinkta, patvirtinta pvz. referendumu, paveldėta paprastai monarchijose, nepotizmas čia netinka] Valdžia. Apie jos formas nerašysiu.
    Be to yra ir kiti valstybingumo požymiai – suverenitetas [šiaip suverenas mūsiškai tauta, teorijoj piliečiai ar valdiniai], kultūra, istorija [nebūtinai, pvz. Mindaugo karūnavimo metu], kalba [pvz. Šveicarijoje 4 kalbos, Suomijoje 2], ūkis [šiuolaikiškai ekonomika, nors šliaužiant globalizmui tai nyksta], finansai [ ko mūsų valdžia atsisakė dėl euro], vėliava, herbas, himnas, kariuomenė ir kt. Valstybė gali būti okupuota [laikinai], aneksuota [prijungta ir pajungta, gal nevisai pvz. , bet kaip su Ukrainos dalimi Krymu]. Reziume, jei nors vienos iš 3 sudėtinių nėra – nėra valstybės. Tiesa tos sudėtinės kintamos. Mano tauta, kad valdžiai ji nerūpi, atitrūko savo interesams tvarkytis, teritorijos gali kisti – buvome valstybe ir be Vilniaus bei Klaipėdos kraštų tarpukaryje, tik tauta ar etnosas turi išlikti pagrindas [ kuris gali ir turi įtakoti kitas sudėtines] Čia dar pridėsių biškį apie šiuolaikinę politinę sistemą , kut gyvena tarkim mūsų piliečiai. Ją sudaro valstybė [iki 50 proc. su atstovaujama, vykdomąja ir teismine valdžia bei piliečiai ir apibrėžtos sienos – valdžių kritika neužsiimsiu, nors reiktų, nes daugumoje mūsų bėdų jų kaltė], politinės jėgos [partijos, kurios de fakto ir formuoje valdžias, nors ir savivaldoje irgi, ką turėtų daryti bendruomenės], nevyriausybinės jėgos [nvo], kurios irgi daugelis parazituoja dėl turtinių dalykų, kariuomenė [atskiras valstybės darinys], bažnyčios [Lietuvoje daug konfesijų], tikslinės grupės [sluoksniai], kaip menininkai, mokslininkai, sportininkai, studentija, korporacijų komandos [anksčiau vadino darbo kolektyvais], , nusikalstamos struktūros [atskira subkultūra], šeimos [manau pagrindas, kur jos išlikusios], ir pagaliau pilietiis [subjektas, turintis “politini“ ar pažiūrų balsą rinkimuose ir refertendumuose [kur valdžia nori ignoruoti, įtakoti, “papirkti“. Gaila , kad piliečių daug abejingų, asocialių ir emigrantų. Vačia jau kiekvieno mūsų sąžinės reikalas ir susidaro kritinė masė , kad turime tokią valdžią kokią turime [aišku įtakoja ir išorė – užsienis ir teigiamąja ir neigiamąja puse]. Mums kaip etnosui brangiausia žemės [juokaujant čia Gaspadoriaus ir jo profesijos kolegų duona ir apibrėžtumo atsakomybė su visais jose esančiais negyvais objektais bei jų ribomis ], diskusijoje įvardintos kraštu. Nors svarbu ir gera valdžia, kaimynystė [pradžiai su braliukais, kai keisis ir kitais] ir tarptautiniai santykiai, ir gamtos išsaugojimas – kiek grožybių dar turime. Viso to pagrindas manau teisingas PILIETIŠKUMAS kiekvieno.
    Na daug “priskiedžiau“, jau atsibodau matyt… .
    Taigi

    • grumlinas parašė:
      2016/01/17 13:23

      Reziumuojant:
      šalis+gyventojaipiliečiai+valdžia=valstybė
      Nu turime visus tris komponentus, aišku, ne visi labai kokybiški: šalis kaip ir gera (8/10), gyventojai nėra labai blizgantys (5/10), valdžia šūdava (3/10), tai suma sumarum gaunam 5/10. Kokie gyventojai, tokia ir valstybė tipo… Aišku galima pakoeficientinti kitais požymiais, bet IMHO tai neypač pakeis vidurkį

      • Lokyz parašė:
        2016/01/17 13:35

        BBD atnt valdžios. Šalis yra piliečiai – jei idiotus valdžion renka, tai čia tipo Maskva kalta? Jei LOLekas vietoje šarvuotų transporterių perka gelbėjimo sraigtos irgi piliečiai kalti? Už ATVėsaitę ir Konstututucija irgi piliečiai kalti?
        Pusgalvius tik grabas sulygins su žeme.

        • grumlinas parašė:
          2016/01/17 13:56

          Formulė kalba apie valstybės sudedamąsias dalis (pataisiau iš gyventojų į piliečius), ne šalies. Šiuo atveju gal: kraštas+gyventojai=šalis ?

          • Lokyz parašė:
            2016/01/17 14:03

            Bendra kultūra irgi dedamoji dalis. 19 amžiaus pabaigoj visokie etnografai aprašinėdami vakarinę Baltarusiją ją skyrė prie Lietuvos, nepaisant kalbinių skirtumų. Iš esmės iki Naručio ežero lietuviškas arealas. Ne tai, kad dabar pult atsiimdinėt, bet net 1920 taikos sutartyje su bolševikais tai buvo užfiksuota (derėjosi, beje, du žydai iš abiejų pusių). Kur Litvakai – ten Lietuva:)

            • grumlinas parašė:
              2016/01/17 14:07

              Kad gal kultūra yra gyventojų sudedamoji dalis? Kažkaip neįsivziaduoju etnoso be kalbois, kultūros, religijos
              Kaslink Litvakų – tam jie ir Litvakai, kad dėl Lietuvos stengtųsi

              • Lokyz parašė:
                2016/01/17 14:12

                Kultūros apibrėžimų yra keliasdešimt, jei ne keli šimtai. Iš esmės nei vienas jų nepaaiškina kas tai per dalykas, nors ir matomas plika akimi. Gali sakyt, kad pagal religiją lenkas, kalbėt baltarusiškai bet kasdienis gyvenimas nesiskiria nuo Rokiškio apylinkėse gyvenančio lietuvio. Užtai kardinaliai skiriasi nuo prie Minsko gyvenančio slavo.

                • grumlinas parašė:
                  2016/01/17 14:14

                  Tai tada kultūra tikrai neatsiejama nuo gyventojo

                  • Lokyz parašė:
                    2016/01/17 14:19

                    Tas pat Greimas kažkada rašė, paklaustas, ką reiškia būti lietuvių Prancūzijoje: „aš užgautas sakau oi, o ne ouch ar kažkaip kitaip“. Apytikslė citata. Žmonės yra įpročio arba sąlyginio reflekso įkaitais. Gal tai ir sudaro kultūros esmę.