Nu ką, perklausiau naujausią (be abejo, ne paskutinį, bo bus dar prileista visokių neišleistų bootleg’ų) neseniai a.a. Deivido Bouvio albumą „Black Star“. Nepasakyčiau, kad stiprus dalykas ar netgi kad mane labai sužavėjo. Aišku, sukaltas gerai, tokio bouviško-tipo-džiazo stiliaus – vistik Bouvis profesionalas, obetačiau – labai monotoniškas, o vietomis netgi kai kur man labai primena Brajano Ferio (ex-Roxy Music) „Dylanesque“. Ir, deja, Feris IMHO kur kas stipresnis. Vairuojant tokios muzikos nepaklausysi, bo gali užsnūsti ir griovin įsiversti.
Vienžo, nežiūrint, kad reiktų be proto girti ką tik užgesusią žvaigždę – esmi nuviltas, albumas vienkartinis, nebent kada nors aš jam subręsiu 🙁 Bet praklausyti rekomenduoju – kelkite savo muzikinį lygį.
David Bowie – Blackstar
Niekad aš jo muzikos nesupratau. Kaip ir Duran Duran.
Na liubitelia, tskant 😉
Šiaip aš jį pasiklausau, bet tikrai ne TOP10 atlikėjų sąraše
Visiškai priešingi įspūdžiai. Niekada nebuvau Bowie didelis mėgėjas, tik respectinau (ar tam tiesiog neturėjau laiko), man „Blackstar“ man patiko labai – taip, ne vairavimui (c’mon, kuris Bowie gali būti vairavimui? Let’s dance?), pirmiausia dėl savo įvairovės, dėl melodinio neįprastumo, harmonijų keistumo, dėl žaidimo ant džiazo ribos, kai viename gabale kelis kartus keičiasi net pagrindinė tema. Lyginti su Ferriu – bliamba, kaip balalaiką su… gitara. Labai gerbiu Ferry, bet ne ta lyga, ne ta koncepcija, juolab – Dylanesque, ten gi tiesiog Feriškai perdainuotas Dylanas… Gerbiu tamstos nuomonę, bet ji nekokia, nekokia. :}
Nu žinau, kad nesu specas, o prosto muzikinis čiukčia – kas patinka, tą ir giriu 😉
Gal problema, kad Bouvis man tėra kelių patinkančių gabalų, o ne kūrybos visumos atlikėjas. Plius nesmi džiazo fanas 😉
Kaslink Ferio Dylanesque – taip, tai perdainuotas Dylanas, bet savotiškai. O tai, kad man kažkokios asociacijos tarp jų – nu ką padarysi, kad taip girdžiu 🙂