Viešbutis, kurį pasirinkome atrostogauti, vadinasi Sea Star Beau Rivage. 5* – čia teoriškai, realiai turbūt kokios 4.5*, bet vistiek čiki. Švaru, tvarkinga, patalynė keičiama kasdien, personalas paslaugus ir neįkyrus, maistas geras, pliažas netoli ir patogiai įrengtas.
Gyventojų viešbutyje buvo nedaug, pirmą dieną pusryčiauti susirinko gal kokie 40-50. Po šiek tiek lietuvių, vokiečių, britų, rusų, kinų, estų, vietinių. Vėliau padavė kelias nemažas partijas kinų, partiją danų, šiek tiek moldavų, lietuvių ir kažkokių neaiškių tipo-latvių, kurie pastoviai gėrė atsivežtą vodkę.
Animacinė komanda – rusiška, krūva panelių ir vienas vyrukas. Išsišnekėjome – dirba praktiškai už valgį ir nakvynę, bet tai traktuoja kaip atostogas. Sutartis 3 menesiams, bet visi pratęsia ilgiau.
Apie kinus. Pasirodo, tai viešbučio išsigelbėjimas – atvežami partijomis po 100-150 vnt., vienąkart net 250. Dauguma totaliai nekalba jokia suprantama kalba, tik linksi galvomis. Visi nešiojasi termoėlius su (matomai) žolelių arbata. Viešbučio teritorijoje iš pradžių vaikščiojo minimum po 4, paskui išdrąsėjo ir vaikščiojo po 2. Miesto centre minimalios grupės po kokius 20. Savotiški maitinimosi įpročiai: kadangi nifiga neskaito angliškai, tai eina ratu per maisto padėklus, apžiūrinėja ir pagaliau kažką susikomplektuoja. Pvz, keli saldūs pyragaičiai ir ant jų keptos žuvies keli gabaliukai 😉 Dideli kiekiai ryžių ir makaronų must to be – šitas maistas jiems bent jau aiškus. Su restorano vyresniuoju persimečiau keliais žodžiais apie kinus, tai jis mane informavo, kad jų mėgstamas patiekalas yra į trintą sriubą prisdėti tų pačių saldžių pyragaičių; dalis jų valgo atsivežtais pagaliukais, bo nemoka naudotis šakutėmis. Vienžo, faina tauta ta tie kinai. Fotografavimasis visose įmanomose vietose – pagrindinis jų užsiėmimas, pliaže gulinčių nelabai temačiau. O jei jau pliaže – tai visas jų būrys diskuotuoja garsiai ir spiegiančiai. Mes esame pripratę laikyti tam tikrą distanciją tarp žmonių, gi kinams tai nebūdinga: sėdžiu sau pintame fotelyje viršutinėje terasoje atokiau nuo šurmulio, bet prie terasos tvorelės, skaitau kindlių. Prie tos pačios tvorelės kitame terasos gale fotografuoasi grupė kinietukių. Atsifotkina vienoje vietoje, pereina į kitą, vėl fotkinasi, kol galų gale priartėja prie manęs. Europietkos atsiklaustų, ar galima prisėsti šalia, kinietukės gi ramiai susėda į laisvus fotelius prie mano staliuko, besiftkindamos vambrinėja pirmyn-atgal, vis užkabindamos mane šonais ir nejaučia jokio poreikio pasakyti „sorry“. Vienžo, total new expierence. Viešbučio baseinai uždaromi 17 val., ant laiptukų pakabinant užrašą „Closed“, bet tai nesustabdo kinų nuo plaukymo juose ir vėliau. Bo tų eurpietiškų hieroglifų jie aiškiai nesupranta 😉
Aišku, dalis kinų supranta ir kalba angliškai, bet visumoje man jir paliko įspūdį kaip kažkada matytos Londono viduryje pasimetusios kaimo magdės „nučianetrusiškainiekasnekalba!“
Abiejuose pliažo kraštuose, kur susliečiama su gretimomis teritorijomis, stovi po būdelę apsauginiui su pistoletu. Analogiškas apsauginis su pistoletu prie įėjimo plius ginkluotas turizmo policijos karininkas. Įnešami daikrai tikrinami, o jei daiktai buvo perduoti kokių vietinių (pvz., gavome iš dukros draugės suši) registruojami registratūroje.
Ėmėme paketą „viskasįskaičiuota“, tai problemų su maitinimusi nebuvo, tik va alkoholis apribotas vietiniais vynu (baltu, raudonu, rausvu) ir alumi, na bet man užteko vyno taurės bevalgant. Minibaras mokamas, nu 🙁 Visa kita for free.
Tai tiek trumpai apie viešbutį.
(tikrai bus daugiau, kai sutvarkysiu dar vieną fotkių porciją)
Ø库尔马诺照片？
Katros čia tavo?
ne mano, o kitaicių reiktų bent vienos 🙂
Bus 😉
Autobuse porelė sugalvojo video konferenciją su savo kaimu (kuriame gal visa Lietuva su Ryga tilptų), tai kovojau su pagunda išmesti jų išmanų per langą, ir keleiviai man būtų padėkoję.
Šiaip reikėjo kurią kinietukę apsikabinti ir selfį pasidaryti. Jie ne angliškai nesupranta, jie sąmoningai ignoruoja. Čia naujieji ruskiai.
Nauja-naujaruskiai, sakai? Nugal, bet kaimų kaima, palyginus su sena-naujaruskiais 😉