Feed on
Posts
Comments

Gyvenimas kupinas keistenybiuų ir pavojų. Vos tik išeini už savo durų – tik ir lAuk, kad kažkas nutiktų. Kaip kad nuolat nutinka mudviem su brangiausiąja. Šeštadienio planai buvo paprasti – važiuojam iki Išlaužo, perkam rūkytos žuvies, tose apylinkėse apsukam porą piliakalnių ir namo. Mjooo, nujooo, nich*jooo… Važiuojame, šnekučiuojamės, kol supratome, kad nepateksime į Išlaužą. Bo jau kažkur ties Marijampole 😀 Kažkaip gavosi automatiškai, nors tu ką. Tai ir nuvažiavome ant liankų. Pravažiuodami pro Suvalkus, biškį apsišopinome (bo užsimanėme keptos anties, tai nusipirkome sekmadienio pietums), o paskui, be abejo, nuvažiavome į Šventvietę. Kapitališkai geras jausmas, kai ten kažkiek pasivaikštai, paskui prisėdi ant suoliuko ir tiesiog žiūri į tekančius Dauspūdos vandenis. Jokių žmogų, jokių civilizacijų…
Lietuvoej nesame radę tokios puikios vietos poilsiui. Ta prasme, ne aktyviam poilsiui su alumi ir šašlykais, o būtent atsipalaidavimui. Be abejo, minti 140 km, kad pasėdėti pusvalandį prie upės, nevisiems atrodo suprantamas dalykas, bet yra žmonių, kurie ir Lietuvoje savaitgaliui alaus pagerti važiuoja už 200 km. Šiaip mes vis bandome rasti panašią vietą ir Lietuvoje, tik kad pakolkas niekaip – nėra vidinio potraukio va taip atvažiuoti ir pasėdėti.

6 Responses to “Šventvietė 2016-04-16”

  1. Kleki Petra parašė:

    Sveiki Gaspadoriau, kiekvienas turime vietelę ar kelias šioje žemėje, kur dūšia atsigauna, kas arčiau esamos “pastovios“ buveinės, kas toliau, kartais kažką naujo atrandame. Svarbu , kad yra jos, nes ir dvasiškai reikia žmogui atsigaut.

  2. Taškas parašė:

    …по барински однако, сер !

  3. As parašė:

    Dekui uz plukes. Vakar vaiksciodamas po apylinkes galvojau kas cia per geles 🙂

    • grumlinas parašė:

      Tai va ir aš atlikau mokslinį-internetinį tyrimą „co to takie?“ 😉 Maniau, kad tos baltos tai tipo snieguolės, kol išsiaiškinau, kad prosto baltos plukės