Šią savaitę Lietuvoje vyko kažkoks didžiųjų prekybtinklių boikotas. Rašau „kažkoks“, nes apie jį tesužinojau iš internetų, o lietuviškuose prekybcentriuose paskutinį pusmetį lankausi gana atsitiktinai. Ne tai, kad boikotuoju, o tiesiog ignoruoju. Mūsų su brangiausiąja kelionės į liankų žemę davė akivaizdų rezultatą – mūsų pinigai tenka lenkams, o ne lietuviams. Btw, apsipirkimai Lenkijoje nėra naujas dalykas – jau prieš keletą metų vis girdėdavau, kad pažįstami, susimetę po dvi šeimas vienon mašinon, varo Baltstogėn apsipirkti pagal prekių sąrašus. Kažkaip tuo metu nesusidomėjau, o va nuo pernai, ryškiai išaugus mūsų kelionėms po Lenkiją pažintiniais tikslais (čia rimtai, jei ką – regioną koks 100 km atstumu nuo Lietuvos sienos jau tikrai neblogai pažįstame), kažkaip įpratome ir apsipirkti grįždami. Kol suvokėme, kad gerokai sutaupome. Kokius 30% minimum. Ant visko, btw. O kai kur – viskas perpus pigiau gaunasi. Tai dabar Lietuvoje perkamės pamėgtą duoną iš kepyklėlės, lašinius iš mėsos krautuvėlės ar mineralinį vandenį iš prekybcentrių. Na, dar kažką retkarčiais. Viskas kitkas, kas nesugenda per porą-trejetą savaičių – iš lenkų.
Kažkokia seimūnė kažkada putojo, kad lietuviai valstybines šventes sutinka eilėse prie mėsos Lenkijoje, bo išeiginės dienos. Šiaip ta seimūnė turėjo Seime putoti, kodėl Lietuvos žmogus privarytas iki to, kad Lenkijoje jam pigiau apsipirkti nei Lietuvoje. Deja, pasirinkimas „Arba seimūnas, arba mąstantis žmogus“ yra negailestingas. Nes man asmeniškai Europos Sąjunga, kad ir kaip ją bekeiksnotų euroskeptikai ar šiaip prosto koloradai, visų pirma yra judėjimo laisvė ir laisvė rinktis, ką darau su savo lėšomis. Taip kad aš savo lėšas panaudoju ten, kur nukeliauju, o ne ten, kur man bando nurodinėti seimūnai.
Tokia tad įžanga apie laisvę. Toliau apie Liankyją, jei nutarėte ten apsipirkti. Čia gal daugiau apie Suvalkus, bet tinka ir kitur, priėjus išradingai 😉
1) Puikus tinklalapis apie Suvalkus. Ne tik visos parduotuvės, bet ir kultūrinis-pramoginis pasaulis. Rekomeduoju išsistudijuoti, bo po apsipirkimų maratono visai neblogai pabūti Suvalkų SPA. Ne Mikolajkai ir ne Druskininkai, bet mums patiko.
2) Jei ruošiatės pirkti rimtai – prekių sąrašas su lietuviškomis kainomis. Šiaip kainos beprasmiškos, nes viskas vistiek bus pigiau, bet palyginimui įdomu. Obetačiau – elektronika gali būti ir brangesnė – neseniai pirkau lazerinį printerį, Lietuvoje buvo pigiau, tai Topocentras uždirbo.
3) Pinigai. Jei nesiruošiate apsipirkti turguose ar bazėse – visur mokate kortele. Pavalgyti pakelės užeigose irgi praktiškai visur galima už kortelelę. Šiaip turiu kažkiek grynų, bet tai daugiau vidiniam nusiraminimui. Jei norite grynųjų – aš asmeniškai atsispausdinu jų bankomate prie Kauflando, tik reikia imti didesnį kiekį, bo mokestis už nuėmimą fiksuotas, neverta žaisti smulkiomis sumomis.
4) Parkingas. Prie prekybcentrių nemokamai, prie turgaus mokamai po pirmo pusvalandžio – kažkur 1zl/val, tai pasirezervuokite smulkių.
5) Pirkimų maršrutas. Pamąstykite, kur ką pirksite. Mūsų familija važiuoja ne pirkti kuo pigiau, o pirkti tai, ko norime. Kauflandas, Tesco – čia kiek brangiau. Lidl, Biedronka, Groszek – mūsų Norfos analogai, ten pigiau. Mes apsiperkame Kauflande ir Tesco; teigiama, kad mėsa pigiausia Biedronkoje ir PICO bazėje, pienas – Pienocentro bazėje. Nzn, esame po kartą buvę ir Lidle, ir Biedronkoje, bet bazėse – nea, tad no comments. Šiaip mes neklajojame nuo parduotuvės prie parduotuvės, mums užtenka vieno centro grįžtant iš įdomybių lankymo.
6) Vaistai. Tikrai pigesni. Mes pamėgome vaistinę po Tesco centru, tokia pusiau savitarna.
7) Geras dalykas – šaldymo dėžė arba šaltkrepšis.
8) Mes labiausiai perkame gazuotą vandenį su magniu (tokie mėlyni buteliai) – ir skanus, ir naudingas; maistą katinui; skalbimo-higienos priemones; mėsą; žuvį; antį; sausą Krokuvos dešrą; plonas dešreles-kabanosus; jogurtus; riebų gerą sviestą tokiais luiteliais; konservuotas daržoves; vaisius.
9) Lenkijoje laisvai pardavinėjamas grynas etilo alkoholis aka spiritas, žėti alkoholio skyriuje lentynų viršuje.
10) Pavalgymas. Turime kelis taškus, kur stojame pavalgyti. Tie, kas pirmą kartą – jei užsisakei karbonadą – tai gausi tik karbonadą (schabowy). Nori bulvyčių (frytki) ar daržovių (surowka) – užsisakyk papildomai. Btw, karbonado kaina būna už 100g 😉 Kai kur galima užsisakyti cepelinų (kartacze), bet nenustebkite, kad jie su daržovėmis ir raugintais agurkais. Tiesa – bandymas paragauti pierogi baigsis elementarių koldūnų valgymu. O ir barszcz czerwony tėra tik raudonas burokėlių rasalas be nieko. Net bandelę prie sriubos reikia užsisakyti. Tačiau pavalgai vistiek pigiau: pvz, 3 agurkų sriubos, 2 cepelinai, 2 keptų seliavų, 1 didelis alaus, 1 mažas alaus, 2 dideli giros = 118zl -> 27EUR
Kol kas tiek. Gal bus c.d.n. 😉
Kokio dydžio Tesco/Kauflandas, lyginant pvz. su Maxima ar Prisma?
Tesco – Maxima XXX/Hyper arba Prisma
Kaufland – kiek mažesnis ir asortimentas kiek mažesnis
…nu bet ir o tačiau – teisingos liankyškos „šynkos“ yra gėris – bent jau Varšavos apylinkių Kauflanduose jos būna atskiruose kioskeliuose pardduotuvės viduje
Krakowska sucha yr gėris visur 😉
Sveiki, dėde Grumlinai.Kaip laikotės?
Ar bandėte kada pirkti avalynę, drabužius, statybines medžiagas ar baldus? 🙂 Po kolegės vizito Lenkijoje ir mes svarstom vasarinę pramoginę kelionę.
Beje, pažįstu ir daugiau kauniečių, kurie dukart į mėnesį važiuoja apsipirkti į Lenkiją. Ypač apsimoka, kai didesnė šeima.
Labas, labas 🙂 Gyvas pakolkas 🙂 Kaip pati?
Mano geresnioji pusė yra apsipirkusi kažkokių drabužių mažajame turguje (čia tas, kur mieste), tai gavosi perpus pigiau, nei LT. Į didįjį turgų (prie kapinių) a la Gariūnai reiktų važiuoti iki kokios 11:00, nes paskui jis užsidarinėja. Perėjome jį, pasmaksojome, bet neradome nieko gero, tačiau liankai pamažu krovėsi daiktus, tai anksčiau gal būtume ką radę.
Baldų parduotuves esame aplankę kelias, kainos geresnės, nei pas mus, bet nieko nereikėjo, tai nepirkome.
Statybinių medžiagų nereikia, tai neperkame, bet pažįstami statosi ištisus namus iš atsivežtų medžiagų.