Visi geri dalykai turi pabaigą, tad sekmadienį susiruošėme į Kauną, tačiau nutarėme dar prasukti pro Krokų lanką ir Minijos kaimą. O kad kelionė būtų ilgesnė – dar apsukti ir Aukštumalos pelkę-durpyną. Va čia tai mūsų laukė didžiulis nustebimas, pamačius, kaipgi atrodo tas durpių kasimas pramoninias mastais. Vaizdas beveik kaip iš svetimos planetos. Iš pradžių prajuokino užrašas „Kelias apsemtas“, pastatytas prie žemesniojo kelio, tačiau, laimei, nutarėme važiuoti aukštesniuoju (aplink pelkę toje vietoje nutiesti 2 lygiagretūs keliai). Yep, bingo! – keliose vietose žemutinis kelias tikrai buvo apsemtas. Pravažiuoti gal ir galima, tačiau vietomis tikrai rizikinga.
Krokų lanka padarė įspūdį, stebėjome skrendančias gulbes. Minijos kaimas ir labai išgražėjęs, ir vietomis sunykęs.
Pavalgę Kintuose (vėl garsioji kavinė „Kuršiai“, pamažu pasukome namolio. Pakeliui matėme kelis gandrų festivalius – po keliasdešimt gandrų vienoje vietoje.
Kadangi senokai buvome ant Rambyno kalno – užšokome pasižiūrėti, ir tada gimė mintis važiuoti aplink Rambyno kalną per Panemunės pievas einančiu žvyrkeliu. Žvyrkelis puikus, pakeliui užlipau į prie Merguvos ežero esantį apžvalgos bokštą. Gražus vaizdas.
Tiesa, perspėjimas – žvyrkelio pietinė pusė nusmaigstyta perspėjimo ženklais apie valstybės sieną. Nebajeruokite ją pažeisdami – pasieniečių operatyvininkai tikrai budi ir tikrai baudžia. Mumi aišku neįkliuvome, bo žinome ir gerbiame įstatymus, tačiau žinome liūdnų istorijų.
Pakeliui įvykdėme piliakalnių epopėją: iš pradžių Šereitlaukio I piliakalnis (privažiavome iš P pusės nuo Panemunės pievų žvyreklio, bet lipti tingėjau, bo statokas, paskui privažiavome prie aikštelės su keliuku link jo); Milžinkapis aka Šereitlaukio II piliakalnis (į šitą irgi nelipau, bo viduryje pievų, jokio priėjimo-užlipimo); Opstainių II piliakalnis (į šitą užlipau, bo toks fainas mažuliukas); Opstainių I (Vilkyškių, Raudondvario) piliakalnis (į šitą užsiropščiau ir prakeikiau save už entuziazmą – ganėtinai varginantis, nors ir labai įspūdingas).
Na, ir sulig paskutiniu piliakalniu galutinai pasukome namo, jau nieko nebelankydami. Mikro-atostogos baigėsi 🙁
Gražios vietos. Pernai su kolektyvu teko baidarėmis paplaukioti Miniją, Šiša, Krokų lanku pro tenais, super.
Yep, pasėdėjau Minijoje palei vandenį, kol mano chebra blaškėsi – toks vidinis atsipūtimas