Šis įrašų ciklas skirtas gal daugiau man pačiam užsifiksuoti tas studijas, kurias teko atlikti, kad mano LEGO dvarelio projektas būtų kiek įmanoma realistiškesnis, tačiau jų metu sukaupta medžiaga ir jos pagrindu sugeneruotos mintys gali sudominti ir kitus LEGOfilus. Pats projektas fiziškai dar nerealizuotas, nes vyksta galutinis permanentinis perprojektavimas.
Ankstesnėje dalyje citatoje iš Wikipedijos yra sąvoka „szlachta zagrodowa“. Taigi, smulkieji šlėktos buvo skirstomi į aibę rūšių, priklausomai nuo jų savybių:
• szaraczkowa – pilkoji, pavadinimas kilęs nuo jų nešiotų žiponų iš pilkos nedažytos vilnos,
• zagrodowa – aptvarinė (vienkieminė), nes valdė nedidelius aptvertus žemės plotus,
• zagonowa – rėžinė, nuo nedidelio turimo lauko dydžio,
• cząstkowa – dalinė, nuo mažos turimo kaimo dalies,
• zaściankowa – užtvorinė, nuo nematoma tvora nuo valstiečių atitvertos kaimo dalies, kurioje gyveno tik šlėktos,
• okoliczna – bajorkaiminė, nuo bajorkaimio/akalicos, t.y. kaimo, kuriame gyveno tik šlėktos,
• drążkowa – lazdinė, nes jai neužtekdavo krėslų ir suolų, jie sėdėdavo ant siaurų nepatogių suoliukų (lazdų),
• chodaczkowa – klumpinė, nuo jų nešiojamų vietoje batų klumpių iš liepos medžio,
• gołota – plikšiai, kurie iš viso neturėjo žemės,
• panki – poneliai,
• brukowa – gargždinė, nuo miesto grindinio, grįsto gargždu (šlėkta, gyvenanti miestuose).
Na, jei manasis projektas patektų į kokią aptvarinę/dalinę/užtvorinę kategoriją, tada tektų konstruoti ne dvarelį, o greičiau kokią medinę trobą 😉 Taigi, toliau vystome scenarijų: smulkus dvarininkas iš kategorijos „2-20 baudžiauninkų šeimų“, tada jam priklauso kažkas prašmatnesnio, nei dūminė pirkia. Aišku, baudžiava man kažkaip ne prie dūšios, esmi laisvės šalininkas, tad turime savo projektą talpinti laiko juostoje po baudžiavos panaikinimo, 1865-1900 m. laikotarpiu – baudžiava baigta, pasaulis gyvena Viktorijos epochoje, Šerlokas Holmsas ir kapitonas Nemo, amerikonai ką tik baigė Pilietinį karą, taigi laikmetis artimesnis mums, aibė dalykų suprantamesni ir labiau žinomi. Architektūros stiliuose galime naudoti neogotiką, klasicizmą ir neoromaninį stilius, tačiau smulkusis šlėkta vargu bau turėjo galimybes savo dvarelį pagal tuos stilius statyti, čia greičiau stambiųjų ar vidutinių dvarponių reikalas. Juolab, kad tą savo dvarelį paveldėjo iš tėvų-senelių-prosenelių, nebent pristatė kokį priestatą ar pamodernizavo išvaizdą. Dažniausiai dvarelis buvo tiesiog (didesnis arba mažesnis) vienaukštis namas su prieangiu, kurio stogas paremtas kolonomis. „Prieangio su kolonomis“ stilius, iki šiol super-populiarus Lenkijoje, tokių dvarelio tipo naujos statybos individualių gyvenamųjų namų ten aibės, rekomenduoju atkreipti dėmesį važiuojant Lenkijos keliais.
Dėl medžiagų, tai vienareikšmiškai aišku, kad dvarelis bus mūrinis/apmūrytas, nes medinis kažkaip man nepatiko. Technologiškai iš LEGO galima padaryti rastinę konstrukciją, ir net detalių, berods, turėčiau pakankamai (apie tai bus atskira kalba), tačiau vis tik norėjosi šviesių spalvų. Aišku, galima imituoti apkalimą lentomis ir nudažymą. Stogas dengtas malksnomis. Pirmame etape palėpė negyvenama, skirta tik sandėliavimui, ir dvarelis be rūsių. Vėliau (jei tik bus noro ir laiko) bus galima pridėti tiek mansardą, tiek rūsius, tad reikia numatyti galimybę įterpti papildomus aukštus.
Kelios iliustracijos iš puikaus J.Matejkos („Žalgirio mūšis“!) albumo Ubiory w Polsce 1200-1795, 1860 m., parodančios Lenkijos šlėktų drabužius, tačiau Respublikos laikais taip rengėsi ir Lietuvos šlėktos. Neapima mane dominančio laikotarpio (1865-1900 m.), tačiau leidžia susidaryti bendrą įspūdį, kaip per pusšešto šimto metų pakito kilmingųjų apdarai.
Žiemionys, 1228-1333
Šlėktos 1333-1434
Šlėktos 1447-1492
Šlėktos 1507-1578
Šlėktos 1548-1572
Šlėktos 1588-1632
Šlėktos 1633-1668
Šlėktos 1674-1695
Šlėktos 1697-1795
Na o 1800-1900 m. kitusias madas puikiai iliustruoja iš vieno tinklalapio paimtas piešinys:
(bus daugiau, kai bus)
Malksnos – gontai, pasirodo daug senesnis daiktas nei maniau.
Man irgi naujiena tos malksnos ant dvarų stogų, bo skiedros (taip jas vadina Žemaitijoje) nuo pat vaikystės buvo kaip ir valstietiškas dalykas
O pamatai? Teko su giminėmis matyti Plungės rajone valdą [apie 100 ha], beje aplinkui kaimynai irgi 50—100 hektarininkai [po Smetoniškos žemės reformos mažinant dvarus]. Ta valda įgyta 1939 pagal hipotekos sutartį iš lenkų nusigyvenusio [ar sulenkėjusio kaip Pilsudskis dvarininko]. Buvo [čia 1992] tik kumetyno medinė troba. O rodė kur pirkėjas prieš II karą pradėjo statyti ūkinius pastatus [ruošė pienininkystės veiklą, su savo sviestine-sūrine] ir gyvuliams užvažiuot į būsimą tvartą su daržine net estakadą mūrijo iš lauko riedulių + pamatai ištisiniai kokio 1 m virš žemės dar akmeniniai. Po to ten buvo ant jų jau kolūkio pastatytas lentinis tvartas su šiferio stogu. Priež kokiu 8-10 m. važiuota pro šalį, tai likę tik pamatai, žemę išpirkta lyg užsienio kapitalo per kokį uab, o kumetyno troba atskirta ir perstatyta į vila kokio tai Klaipėdos turčiaus [šalia ten upelis dar su užtvanka malūnui buvo].Žodžiu neliko valdos, išnyko dar vienas istorijos gabaliukas.
Pamatai? Kažką simuliuosim a la akmeninius 😉
legoExit, bu indomu, kaip reaguoji Tu ir dukra dėl naujojo užsienio reikalų sekretoriaus Boriso Džonsono 🙂
Aš į klounus valstybiniuose postuose nereaguoju. Kaslink dukros – nzn, paklausiu prie progos, bet ji tiek giliai politika nesidomi
Taigi, kad tas klounas – ne Kauno merijoj, ir net ne LRS, o Didžiooojoj Britanijoj.
Be to – Putino ir anot Scanios – mano draugas. 🙂
Vienas dalykas – būti Putlerio draugu, kitas – būti Vakarų pasaulio, kuris aiškiai šalina iš posto Putlerį, dalimi