Šis įrašų ciklas skirtas gal daugiau man pačiam užsifiksuoti tas studijas, kurias teko atlikti, kad mano LEGO dvarelio projektas būtų kiek įmanoma realistiškesnis, tačiau jų metu sukaupta medžiaga ir jos pagrindu sugeneruotos mintys gali sudominti ir kitus LEGOfilus. Pats projektas fiziškai dar nerealizuotas, nes vyksta galutinis permanentinis perprojektavimas.
Identifikavus LEGO dvarelį kaip „mūrinę LEGO trobą su kolonomis“, prasidėjo linksmoji dalis. Rodos, internetai pilni visko, tik semkis ir naudok. Mjooo, nujooo… Pagūglinus „LEGO+dvaras“ gauni nulį užklausą atitinkančių rezultatų. Šiaip rezultatų gauni, bet nieko tinkamo. „LEGO+dwor“ ar „LEGO+manor“ biškį geriau, bet tik tam, kad suprastum – „ne tuo keliu einate, tovariščiai!“ Taigi, pasidarė aišku, kad reikia ieškoti gudriau. Ir pagrindinė problema, kurią reikėjo išspręsti – kokios gi patalpos buvo dvarelyje? Kodėl ieškojau detalių planų ir fotkių? Nes iš pat pradžių norėjosi kažko tokio, kaip kad Svartmyro donžonas su pilnai įrengtu vidumi, o norint įrengti patalpų vidų, reikia apskritai žinoti, kokios patalpos dažniausiai randamos to meto pastatuose.
Kadangi dvarelis tarsi nedidelė pilis, tai pradėjau žiūrėti analogijų. Ir aš čia kokiam mėnesiui nuėjau maloniais klystkeliais, studijuodamas nedideles pilaites. Lietuva – skurdus kraštas pilių požiūriu, bet va Britanijoje ir Lenkijoje jų pilna. Ir čia susidūriau su tokiu labai įdomiu dalyku, kaip donžono tipo pilys. Kuo jos ypatingos? Tuo, kad iš esmės viename bokšte sutelkta visa pilis. Aišku, vieta ribota, tačiau ten yra vietos ir kalėjimui, ir arsenalui, ir sargybinėms, ir sandėliams, ir virtuvei, ir menėms, ir miegamiesiems. Šiaip tai menės ir miegamieji skirti tik ponui ir jo šeimai, visi kiti turi nakvynei tenkintis vieta, kurią susiras. Bet taip pilyse buvo visais laikais – normalias sąlygas gyvenimui turėjo tik ponas ir jo artimieji, daugmaž normalias – sargyba, o likusieji turėjo tenkintis tuo, kas liko, t.y. geriausiu atveju miegoti ant suolų menėje, blogesniu – kur nors ant grindų virtuvėje. Peržiūrėjau nemažai medžiagos apie pilis-pilaites, o ir LEGO tokių pavyzdžių radau ne vieną, jau beveik buvau nukrypstąs nuo Respublikos dvarelio link europinės pilaitės, bet laiku kirtau sau per pirštus: „O kur patriotizmas, ponuli, kur?“
Vienas tuo klaidžiojimų metu jau rimtai svarstytų projektų buvo Carnasserie pilis Škotijoje, puikiai atitikusi mano reikalavimus: nedidelė, kompaktiška, įdomi, yra planai su patalpų paskirtimi, internetuose nemažai fotkių su detalėmis.
Kitas rimtai svarstytas projektas buvo Portencross pilis vėlgi Škotijoje – tipiškas įtvirtintas namas.
Ji labai gražiai rekonstruota Bob Marshall
Na bet čia jau visiškai iššokame iš Respublikos, tad trečias projektas buvo Lenkijoje esanti gynybinė pilaitė Šymborke, vėlgi neblogai dokumentuota internetuose, ypač jos restauravimas, iš kurio paaiškėjo daug detalių. Na bet irgi – Malopolska aka Galicija, tolokai nuo Lietuvos. Trauka prie Respublikos vis tik nugalėjo ir grįžau prie aplinklietuviško dvarelio.
Vienas didžiulis bonusas, kurį gavau iš pilių studijos – suvokimas, kad feodalų tarpusavio kovų laikotarpiu gyvenimo patogumai buvo minimizuoti vardan saugumo. Vėliau, kai susikūrė centralizuotos valstybės, jose atsirado rūmai, kuriuose buvo švaistomasi erdve, įrengiant salių ir kambarių anfiliadas. Pilys gi buvo utilitariniai statiniai: gynyba – virš visko, patogumų tiek, kiek netrukdo gynybai. Kitas didelis bonusas – pilių architektūros studijos leido suvokti kai kuriuos dalykus, pvz., kodėl dvaruose virtuvė dažnai buvo statomai kaip atskiras statinys. Priešgaisrinė sauga, gerbiamieji, priešgaisrinė sauga. Iki XVI a. maistas buvo gaminamas išimtinai atviruose židiniuose, krosnys pradėjo plisti vėliau, o tokio tipo krosnys, kaip kad mes įpratę matyti – XVIII-XIX a. išradimas. Tad nenuostabu, kad gaisrai senovinėse pilyse buvo neretas dalykas ir todėl virtuvės, jei tik buvo galima, būdavo iškeliamos atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Ir ta tradicija atskirti virtuves dvaruose išsilaikė iki XIX a. vidurio-pabaigos. Aišku, atskira virtuvė kėlė atvėsusio maisto problemų, bet tam reikalui išspręsti gimė kredenso kambarys. Obetačiau atskiros virtuvės ar patalpų tarnams problemos man sukėlė galvos skausmą, nes LEGO apribojimai kūrinių dydžiui kai kada tampa griežti.
Realiai toks įsivaizduoju įdomus variantas būtų Trakų Pusiasalio, pilies kuri neatstatyta, su visu landšaftu maketavimas..
Košmariškos detalių ir laiko apimtys. Nors mikro lygyje įmanomas dalykas, turint tam pašaukimo.