Šis įrašų ciklas skirtas gal daugiau man pačiam užsifiksuoti tas studijas, kurias teko atlikti, kad mano LEGO dvarelio projektas būtų kiek įmanoma realistiškesnis, tačiau jų metu sukaupta medžiaga ir jos pagrindu sugeneruotos mintys gali sudominti ir kitus LEGOfilus. Pats projektas fiziškai dar nerealizuotas, nes vyksta galutinis permanentinis perprojektavimas.
Bestudijuodamas po internetus dvarelių projektus, be abejo, ieškojau ir jau gatavų LEGO kūrinių. Pasidairius tapo aišku, kad jei ir surandi kokį manor, tai dažniausiai minimum dviejų aukštų mūrinis pastatas (kai kada netgi rūmai), ir jame gyvena toli gražu ne kaimo dvarininkas.
Iš Jens Ohrndorf
Iš čia
Iš L.G. Orlando
Kai kada tai buvo netgi pilies stiliaus įtvirtinto dvaro kūriniai
Iš čia
Iš čia
Kol galų gale radau šįbeitą panašaus į mano paieškas. Aišku, tokie prabangesni dvareliai, bet jau mano ieškomo stiliaus.
Iš čia
Atradau netgi labai įdomų kūrinį – Mažųjų Zakariškių dvarelio Šalčininkų apylinkėse maketą. Šitas mane pozityviai nustebino.
Iš čia ir galerija.
Ir netgi visas dvarelio kiemas
Aišku, pats dvarelio vidus įrengtas toli nuo mano įsivaizdavimo, tačiau aš susimąsčiau, kad gal man reiktų tada nerti link įtvirtinto angliško dvaro 😉
Ir galutinai mane nukalė A.Mickevičiaus „Pono Tado“ motyvais skurtas nuostabus dvarelio modelis, po kurio aš ilgai negalėjau atsitokėti, bemąstydamas, kad gal tikrai man neverta prasidėti, nes tokį detalumą paiekti reiks tikrai daug pastangų. Juolab, kad pats sutorius rašė, jog suma sumarum užtruko 10 mėnesių. O jau detalių-detalyčių sunaudota…
(bus daugiau, kai bus)
Tas pagrindinis, su juodu mansardiniu stogu, o mansardos lyg ir nėr?
Na, ir Pan Tadeusz geras, bet lenkų mada – perkrautas kiek visokiais arkliukais, nors ne – tinka jie.
Kritikuot- visada lengviausia 🙂
Mansardinis stogas gali būti ir be mansardos. Jo pagrindinis bruožas – abi stogo šlaitą formuojančios plokštumos eina skirtingais kampais https://pl.wikipedia.org/wiki/Dach_mansardowy. O lenkiškuose dvareliuose buvo būtent trai, kad vadinam „lenkišku stogu“ – kai abi ploųtumos eina tuo pačšiu kampu, tirsiog tarp jų yra nedidelis palėpės sienos fragmentas https://pl.wikipedia.org/wiki/%C5%81amany_dach_polski
Keista – apart nuorodos apie mansardinį stogą PL, pažiūrėjęs dar LT ir RU wiki variantus, neradau svarbiausio, kad šia konstrukcija inž.Mansaras „apėjo“ tuometinės Paryžiaus valdžios aukščio, tiksliau – aukštų – ribojimus.
Paistalai, kad Mansaras apėjo kažkokius aukštų apribojimus: One frequently seen explanation for the popularity of the mansard style is that it served to shelter its owners against taxes as well as rain. One such example of this claim, from the 1914 book, How to Make a Country Place, reads, „Monsieur Mansard is said to have circumvented that senseless window tax of France by adapting the windowed roof that bears his name.“ This is improbable in many respects: Mansart was a profligate spender of his clients’ money, and while a French window tax did exist, it was enacted in 1798, 132 years after Mansart’s death, and did not exempt mansard windows.
Gal. Bet taip kažkada mums dėstė arch.Chlomauskas.
Tad – man toji versija geriau patinka. Tam tavo tekste co to nie to su metais – rusai (ne Putin’as 🙂 ) rašo:
Популярность домам с подобной архитектурой принёс француз Франсуа Мансар своей работой в Париже в середине XVII века. В 1630 году он впервые использовал подкровельное чердачное пространство для жилых и хозяйственных целей. С тех пор чердачный эт
Vienžo, pasaulis pilnas versijų 😉
tuom pasaulis ir gražus 🙂
Nu taip 🙂