Kaip jau rašiau, su mano geresniąja puse apturėjome labai pažintinę kelionę po Latviją, tiksliau, link Ventspilio ir po Ventspilio apylinkes. Objektų sąrašas buvo gana didelis, bet išvažiavome be jokių navigacijų, tiesiog susidarę lankytinų vietų sąrašiuką lankymo tvarka 😉 Planavome varyti awtobanu nuo Kowno iki Kryžkalnio, tada link Kelmės, nuo ten tiesiai kirsti link Mažeikių. Deja, užsišnekėję nepastebėjome nuvažiavimo į 158 kelią, o kai susigaudėme, kad miname link Šiaulių, pasielgėme savo klasikiniu būdu – „likimas nori, kad mes važiuotume ten“. Nu ir ką – pakeliui aplankėme tikrai aplankytiną Zuikiškės ąžuolą.
Anyway, prieš Šiaulus jau tikrai pasukome link Mažeikių ir ties Ežere kirtome LT-LV sieną.
Keliai Latvijoje kur kas prastesni nei Lietuvoje ar Lenkijoje, tačiau mes iš to problemos nedarome. Pakeliui tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje masiškai sunokę javai, pilna kombainų, prasidėjo javapjūtė.
Latvijoje pastebėjome įdomų dalyką – prie daugumos kapinių stovi galingi mūriniai vartai-varpinės (yep, vartai užverti, varpai pakabinti, šniūrai kabo).
Tai tiek pirmos dienos įspūdžių iš kelionės iki Kuldygos, o konkretūs įspūdžiai iš Skrundos-2, Kuldygos ir Ventspilio dar bus 🙂
