Įrašas skirtas gal daugiau istorikams su kartografine pakraipa, tai prabočykit, kad bus nemažai nuobodžių aprašymų kas-ir-kaip-buvo-daroma.
Kaip nebūtų keista, ši istorija prasidėjo nuo kažkada lenkų okupuoto Vilniaus krašto. Nežinau iš kur ir netgi kada, į mano kantuperių parėjo tarpukario Lenkijos sienų skaitmeniniai duomenys KML formatu. Šiaip fainas dalykas, užsimetus ant GoogleEarth keliauti išilgai buvusios demarkacinės linijos ir žiūrėti, kur ji ėjo ir kokios gyvenvietės kam priklausė tarpukariu. Riba IMHO digituota nuo tarpukario Lenkijos M1:100000 topografinių žemėlapių, bet tikslumo iš esmės pakanka daugeliui pritaikymų.
Prisižaidęs su Vilniaus kraštu, pasidomėjau, ar nėra panašios skaitmeninės Klaipėdos krašto ribos. Deja, nea… 🙁 Tad teko susikaupti ir sumąstyti technologiją, kaip tą ribą pačiam susikurti.
Taigi, iš kur tą ribą paimti. Iš pradžių kilo mintis ieškoti vokiškų tarpukario (ar net kaizerio laikų) žemėlapių, tačiau prisiminiau, kad kai TSRS užgrobė Lietuvą, Klaipėdos kraštas priklausė Vokietijai, t.y. sovietiniai topografiniai žemėlapiai iki kokių 1945m. rodys tą ribą. Yep, ir tie žemėlapiai atsirado Geoportale – 1939-1943m. leidimo M1:50000, pilnai padengiantys TSRS-Vokietijos sieną. Kas svarbiausia, jie jau buvo geo-referencijuoti, t.y. pririšti prie koordinačių sistemos, tuo tarpu vokiškus būtį tekę ilgai ir nuobodžiai rišti. Ši medžiaga turėjo būti panaudota pradiniam sienos digitavimui, paskui patikslinant, panaudojus dabartinę kartografinę medžiagą.
Kitas šaltinis – esami lietuviški topografiniai M1:50000 žemėlapiai, vėlgi iš to paties Geoportalo, skirti identifikuoti sieną naujoje kartografinėje medžiagoje. Na ir trečias šaltinis, skirtas patikslinimui – dabartiniai ortofotografiniai žemėlapiai ORT10LT, irgi iš to paties Geoportalo.
Sukaupus kartografinę medžiagą, prasidėjo nuobodus vakarinis darbas, badant sieną senuose sovietiniuose žemėlapiuose. Nubadęs vieną lapą, iškart patikrinau, kaip jis sutampa su nauja kartografine medžiaga. Gavosi kapiec-pypiec – nudigituotos sienos linijos konfigūracija (einant per aiškius situacijos objektus) gana neblogai atkartojo naujoje kartografinėje medžiagoje matomus analogiškus objektus, tačiau pati linija buvo ne savo vietoje. Geo-referencijavimas buvo neblizgantis… 🙁 Pabandžiau pats per-geo-referencijuoti porą lapų – rezultatai buvo geresni, tačiau ne tiek, kad vertėtų tuo užsiimti visiems lapams. Sprendimas buvo paprastas – nubadome visą sieną nuo senų sovietinių žemėlapių, o gautą rezultatą panaudojame identifikuojant objektus naujoje kartografinėje medžiagoje.
Žemiau pavyzdėlis, iliustruojantis problemą: kairėje senas sovietinis žemėlapis su nuo jo nubadyta sienos linija, einančia proskynomis, dešinėje – ta pati sienos linija ant naujo ortofotografinio žemėlapio – matome akivaizdų linijų nesutapimą, išlaikant linijų formą.
<
Užbaigus visą šitą marudną darbą, preliminarinė sienos linija buvo uždėta ant naujų lietuviškų topografinių žemėlapių kaip pavyzdys, kur eina siena, ir greta nubadyta nauja linija per analogiškus situacijos objektus. Įdomus faktas – ~85% objektų, kuriais ėjo Klaipėdos krašto siena, tebeegzistuoja ir dabar, kai kurie tik nežymiai pakitę.
Nubadžius sieną lietuviškuose topografiniuose žemėlapiuose, ją uždėjau ant ortofotografinių žemėlapių ir patikslinau. Rezultatas gavosi tikrai neblogas, tik galutinė sienos linija nesutapo su senais sovietiniais žemėlapiais 😉
Sudėjus abi sienos linijas ant kartografinės medžiagos, matosi gana nebloga jų koreliacija.
Kadangi pradinė medžiaga buvo M1:50000 sovietiniai žemėlapiai, pasižiūrėjau, kaip sienos linijos derinasi su lietuviškais M1:50000 žemėlapiais. Nu neblogai, ir tai gera žinia tiems, kas navigacijai panaudoja lietuviškus topografinius žemėlapius.
Kalbant apie Klaipėdos krašto sieną, jau minėjau, kad ~85% jos elementų yra vienaip ar kitaip išlikę. Drastiškiausi pasikeitimai įvyko ten, kur išsiplėte kažkada buvę pasienio miestai-miesteliai, ypač Kretinga, Gargždai ir Degučiai. Turiu pabrėžti, kad šitose vietose man nepavyko aiškiai identifikuoti naujoje kartografinėje medžiagoje, kaip ėjo siena, čia darbas ateičiai 😉
Degučių pokyčiai per 70 metų
Gargždų pokyčiai per 70 metų
Kretingos pokyčiai per 70 metų
Na, ir galutinis produktas – Klaipėdos krašto siena Lietuvos fone.
Praktinis panaudojimas? Na taip, iškart eksportavau duomenis į KML formatą ir užmečiau ant GoogleEarth, kad galėčiau pasivaikšioti palei sieną.
Įdomus taškas – sienos ir autostrados A1 Vilnius-Klaipėda susikirtimas.
Na ir ypač įdomus dalykas – Molotovo linijos padėtis Klaipėdos krašto sienų atžvilgiu. Matome, kad sovietai bunkerius statė tam tikru atstumu nuo tuometinės Vokietijos-TSRS sienos.
